Lithuania News API

Supported Countries - 165

Afghanistan

Albania

Algeria

Angola

Argentina

Australia

Austria

Azerbaijan

Bahamas

Bahrain

Bangladesh

Barbados

Belarus

Belgium

Belize

Bermuda

Bhutan

Bolivia

Bosnia And Herzegovina

Botswana

Brazil

Brunei

Bulgaria

Cambodia

Cameroon

Canada

Cape Verde

Cayman Islands

Central African Republic

Chile

China

Colombia

Comoros

Congo

Costa Rica

Croatia

Cuba

Cyprus

Czech Republic

DR Congo

Denmark

Djibouti

Dominica

Dominican Republic

Ecuador

Egypt

El Salvador

Estonia

Ethiopia

Fiji

Finland

France

French Polynesia

Gabon

Georgia

Germany

Ghana

Greece

Guatemala

Guinea

Haiti

Honduras

Hong Kong

Hungary

Iceland

India

Indonesia

Iran

Iraq

Ireland

Israel

Italy

Ivory Coast

Jamaica

Japan

Jordan

Kazakhstan

Kenya

Kuwait

Kyrgyzstan

Laos

Latvia

Lebanon

Libya

Lithuania

Luxembourg

Macedonia

Madagascar

Malawi

Malaysia

Maldives

Mali

Malta

Marshall Islands

Mauritania

Mauritius

Mexico

Moldova

Monaco

Mongolia

Montenegro

Morocco

Mozambique

Myanmar

Namibia

Nepal

Netherland

New Zealand

Niger

Nigeria

North Korea

Norway

Oman

Pakistan

Palestine

Panama

Papua New Guinea

Paraguay

Peru

Philippines

Poland

Portugal

Puerto Rico

Qatar

Romania

Russia

Rwanda

Samoa

Saudi Arabia

Senegal

Serbia

Singapore

Slovakia

Slovenia

Solomon Islands

Somalia

South Africa

South Korea

Spain

Sri Lanka

Sudan

Sweden

Switzerland

Syria

Taiwan

Tajikistan

Tanzania

Thailand

Tonga

Tunisia

Turkey

Turkmenistan

Uganda

Ukraine

United Arab Emirates

United Kingdom

United States Of America

Uruguay

Uzbekistan

Vanuatu

Venezuela

Vietnam

Yemen

Zambia

Zimbabwe

Get headlines from Lithuania with our JSON API.

🔑 Get API key for the Lithuania News API

Country Parameter

The country paramter for the Lithuania is LT.

Some example queries:

Below is the search query to fetch random 100 news-sources of Lithuania.

https://newsdata.io/api/1/sources?country=lt&apikey=YOUR_API_KEY

Some of the well known sources

Live Example

This example demonstrates the HTTP request to make, and the JSON response you will receive, when you use the News API to get headlines from Lithuania.

Headlines from Lithuania

https://newsdata.io/api/1/latest?country=lt&apikey=YOUR_API_KEY

{
  • "status": "success",
  • "totalResults": 2882,
  • -
    "results": [
    • -
      {},
    • -
      {},
    • -
      {},
    • -
      {},
    • -
      {},
    • -
      {},
    • -
      {},
    • -
      {
      • "article_id": "eb5f2fbcd2afaceb46e71fd666945ec4",
      • "title": "Trump firma millonarios acuerdos comerciales en el Golfo Pérsico",
      • "link": "https://es.euronews.com/my-europe/2025/05/16/trump-firma-millonarios-acuerdos-y-tratos-comerciales-en-el-golfo-persico",
      • "keywords": null,
      • "creator": null,
      • "description": "El viaje de cuatro días terminó con varios acuerdos comerciales, incluido un plan de inversión emiratí por 400.000 millones de dólares en el sector energético estadounidense, pero sin pisar el territorio de su aliado en la región, Israel, y sin abordar las hostilidades en Gaza.",
      • "content": "El presidente de Estados Unidos, Donald Trump , ha partido del aeropuerto internacional de Abu Dabi, poniendo fin a su gira por tres países del Golfo tras haber conseguido billones de dólares en acuerdos y tratos comerciales . Trump se maravilló por la opulencia de los tres países, pero permaneció en silencio sobre los derechos humanos, incluidas las hostilidades de Israel en Gaza . Pero, fuera de este viaje ha quedado su mayor aliado en la región, Israel. El presidente de EE.UU. tampoco se pronunció sobre el recrudecimiento de los ataques del Ejército del Estado de mayoría judía en Gaza, donde, además, la amenaza de una hambruna generalizada crece por el bloqueo israelí a la entrada de ayuda humanitaria . Avances diplomáticos y de acuerdos comerciales \" El presidente de Estados Unidos, Donald Trump , ha concluido con éxito una gira por tres países del Golfo, en la que ha firmado acuerdos comerciales por valor de más de dos billones de dólares (1.8 mil millones de euros) con Arabia Saudí, Qatar y Emiratos Árabes Unidos . El viaje también marcó una serie de avances en el frente diplomático , destinados a impulsar la seguridad regional y reactivar las negociaciones estancadas . El mensaje de los tres países anfitriones fue claro y coincidente: el presidente debe ayudar a restablecer la paz en Oriente Próximo utilizando medidas políticas y la diplomacia. Trump ha cumplido lo que se propuso al asegurarse las inversiones en Estados Unidos con un acuerdo de 1,4 billones de dólares (1,2 mil millones de euros) con los Emiratos Árabes Unidos, una promesa de inversión de 600.000 millones de dólares (537.456 millones de euros) por parte de Arabia Saudí y un pedido histórico de Boeing de 200.000 millones de dólares (179.152 millones de euros) por parte de Qatar. Trump espera que el \" problema de Irán \" pueda resolverse \" de forma inteligente, en lugar de brutal \". Trump de camino a Oriente Medio en el primer gran viaje al extranjero de su segundo mandato. El presidente también dio pasos a nivel de diplomacia, anunciando el levantamiento de las sanciones de EE.UU. a Siria , comprometiéndose a seguir trabajando con Qatar sobre Gaza y anunciando que EE.UU. está cada vez más cerca de un nuevo acuerdo nuclear con Irán \".",
      • "pubDate": "2025-05-16 21:10:06",
      • "pubDateTZ": "UTC",
      • "image_url": "https://static.euronews.com/articles/stories/09/29/00/53/1200x675_cmsv2_468542d3-53be-5408-90f4-9892815d64b4-9290053.jpg",
      • "video_url": null,
      • "source_id": "euronews_es",
      • "source_name": "Euronews Es",
      • "source_priority": 2130,
      • "source_url": "https://es.euronews.com",
      • "source_icon": "https://i.bytvi.com/domain_icons/euronews_es.png",
      • "language": "spanish",
      • -
        "country": [
        • "montenegro",
        • "bosnia and herzegovina",
        • "cyprus",
        • "united kingdom",
        • "albania",
        • "malta",
        • "ireland",
        • "macedonia",
        • "spain",
        • "moldova",
        • "france",
        • "germany",
        • "san marino",
        • "switzerland",
        • "poland",
        • "netherland",
        • "hungary",
        • "italy",
        • "belgium",
        • "austria",
        • "greece",
        • "russia",
        • "sweden",
        • "norway",
        • "portugal",
        • "romania",
        • "serbia",
        • "bulgaria",
        • "czech republic",
        • "latvia",
        • "lithuania",
        • "slovakia",
        • "slovenia",
        • "ukraine",
        • "andorra",
        • "kosovo",
        • "liechtenstein",
        • "finland",
        • "monaco",
        • "vatican",
        • "belarus",
        • "denmark",
        • "estonia",
        • "luxembourg",
        • "croatia",
        • "iceland"
        ],
      • -
        "category": [
        • "world"
        ],
      • "sentiment": "neutral",
      • -
        "sentiment_stats": {},
      • -
        "ai_tag": [
        • "awards and recognitions"
        ],
      • -
        "ai_region": [
        • "gulf,north carolina,united states of america,north america"
        ],
      • "ai_org": null,
      • "duplicate": false
      },
    • -
      {
      • "article_id": "531885ffc2b33c1d7df02f9cbe29a83d",
      • "title": "Romanians abroad begin voting in high-stakes presidential election runoff",
      • "link": "https://www.euronews.com/my-europe/2025/05/16/romanians-abroad-begin-voting-in-high-stakes-presidential-election-runoff",
      • "keywords": null,
      • "creator": null,
      • "description": "Most recent local surveys indicate the runoff has narrowed to a near tie between presidential candidates George Simion and Nicușor Dan, with experts saying Sunday's result could boil down to turnout.",
      • "content": "Most recent local surveys indicate the runoff has narrowed to a near tie between presidential candidates George Simion and Nicușor Dan, with experts saying Sunday's result could boil down to turnout. Members of the Romanian diaspora have begun casting their ballots in the lead up to Sunday's high-stakes presidential election runoff. The second round of the presidential election is expected to be a tight race between hard-right candidate George Simion and pro-European independent Nicușor Dan. Voting for Romanians abroad began on Thursday at 10 pm Romanian time, when the first polling station opened in Auckland, New Zealand. Out of the some one million eligible voters abroad, 158,000 had cast their ballots by 4 pm on Friday, according to polling stations. \"The vote is very important for me, because the European path is something I dreamt of even since I was a student and I strongly believe in this direction,\" said one voter in Paris. \"I voted for a better future, for peace in our country and for us Romanians living abroad for many years already to go back home,\" another voter in Rome said. Romania is gripped by a deep political crisis after a top court voided the previous election in which the far-right outsider Călin Georgescu topped the first round, following allegations of electoral violations and Russian interference, which Moscow has denied. After coming fourth in last year’s cancelled race, Simion, the 38-year-old leader of the Alliance for the Unity of Romanians, or AUR, backed Georgescu who was banned in March from standing in the redo. Simion then surged to frontrunner in the 4 May rerun after becoming the standard-bearer for the hard right. Votes abroad could be decisive Most recent local surveys indicate the runoff has narrowed to a near tie, after earlier ones showed Simion holding a lead over Dan, a 55-year-old mathematician who rose to prominence as a civic activist fighting against illegal real estate projects. Simion, also a former activist who campaigned for reunification with neighbouring Moldova, says he would focus on reforms: slashing red tape, reducing bureaucracy and taxes. But he insists that his main goal is to restore democracy. “My platform is to return to democracy, to the will of the people,” he said. Simion's activities in Moldova led to allegations he was trying to destabilise the country and a ban on his entry there. He is also banned from entering Ukraine for “systemic anti-Ukrainian” activities. Moldova's pro-Western President Maia Sandu posted a public message this week in support of Dan, saying Moldovans understand the value of being \"part of the European family,” and urged Moldovans with dual Romanian citizenship to vote to ”protect what Romania has already achieved, but which is now under threat.\" Hours after voting opened on Friday, Simion accused the Moldovan government of election fraud, claims that were quickly rejected by Moldovan and Romanian authorities. “These statements are intended to sow distrust and hostility, with the aim of influencing the election process,” Romania's foreign ministry said in a statement. In the first round on 4 May, Simion won a massive 61% of Romania’s large diaspora vote, with his calls to patriotism resonating with Romanians who moved abroad in search of better opportunities. Claudiu Tufis, an associate professor of political science at the University of Bucharest, says Sunday's result will likely boil down to turnout, which is often higher in the second round vote. “Turnout will be the key,\" he said. Over the past week, Simion has sought to shore up diaspora support in a tour of European capitals. Both campaigns consider the votes of Romanians abroad decisive for Sunday’s second round. Simion has been on a campaign tour of London, Rome, Brussels and Paris, while his contender Dan is campaigning in Romania.",
      • "pubDate": "2025-05-16 21:02:05",
      • "pubDateTZ": "UTC",
      • "image_url": "https://static.euronews.com/articles/stories/09/29/03/48/1200x675_cmsv2_b48605fe-b02f-59b9-b1a9-167b2630c9d3-9290348.jpg",
      • "video_url": null,
      • "source_id": "euronews",
      • "source_name": "Euronews",
      • "source_priority": 3311,
      • "source_url": "https://www.euronews.com",
      • "source_icon": "https://i.bytvi.com/domain_icons/euronews.png",
      • "language": "english",
      • -
        "country": [
        • "montenegro",
        • "bosnia and herzegovina",
        • "cyprus",
        • "united kingdom",
        • "albania",
        • "malta",
        • "ireland",
        • "macedonia",
        • "spain",
        • "moldova",
        • "france",
        • "germany",
        • "san marino",
        • "switzerland",
        • "poland",
        • "netherland",
        • "hungary",
        • "italy",
        • "belgium",
        • "austria",
        • "greece",
        • "russia",
        • "sweden",
        • "norway",
        • "portugal",
        • "romania",
        • "serbia",
        • "bulgaria",
        • "czech republic",
        • "latvia",
        • "lithuania",
        • "slovakia",
        • "slovenia",
        • "ukraine",
        • "andorra",
        • "kosovo",
        • "liechtenstein",
        • "finland",
        • "monaco",
        • "vatican",
        • "belarus",
        • "denmark",
        • "estonia",
        • "luxembourg",
        • "croatia",
        • "iceland"
        ],
      • -
        "category": [
        • "top"
        ],
      • "sentiment": "neutral",
      • -
        "sentiment_stats": {},
      • -
        "ai_tag": [
        • "elections"
        ],
      • "ai_region": null,
      • "ai_org": null,
      • "duplicate": false
      },
    • -
      {},
    • -
      {
      • "article_id": "c0aeb44bef75a1bab746b7257cdbddfa",
      • "title": "Sinneris ir Alcarazas susitiks „Internazionali BNL d'Italia“ finale po dramatiškų pusfinalių Romoje",
      • "link": "https://www.tv3.lt/naujiena/sportas/sinneris-ir-alcarazas-susitiks-internazionali-bnl-d-italia-finale-po-dramatisku-pusfinaliu-romoje-n1420963",
      • "keywords": null,
      • "creator": null,
      • "description": "Romoje (Italija) tęsiasi elitinis ATP 1000 serijos „Internazionali BNL d'Italia“ vyrų teniso turnyras, kurio pusfinalyje penktadienį italas Jannikas Sinneris (ATP-1) per 1 valandą 43 minutes 1:6, 6:0, 6:3 pasiekė pergalę prieš amerikietį Tommy Paulą (ATP-12). Mačo pradžia pribloškė visus – aiškus mačo favoritas J. Sinneris atsiliko 0:5 ir neatsitiesė iki pat pirmojo seto pabaigos.",
      • "content": "Mačo pradžia pribloškė visus – aiškus mačo favoritas J. Sinneris atsiliko 0:5 ir neatsitiesė iki pat pirmojo seto pabaigos. Antrąjį setą italas pradėjo kur kas geriau, o T. Paulas trečiajame geime iššvaistė du „break pointus“ ir nepristabdė favorito. Galiausiai J. Sinneris varžovui įteikė „riestainį“. TAIP PAT SKAITYKITE: Trečiajame sete J. Sinneris tęsė laimėtų geimų seriją (3:0). T. Paulas vėliau sumažino deficitą (3:2), bet šeštajame geime pralaimėjo dar vieną savo padavimų seriją. Per likusią seto dalį J. Sinnerio persvara niekam nekėlė abejonių. Italas pergalę galėjo užsitikrinti dar aštuntajame geime, jei varžovo padavimų metu būtų realizavęs vieną iš dviejų „match pointų“. Prieš tai pirmajame pusfinalyje ispanas Carlosas Alcarazas (ATP-3) 6:3, 7:6 (7:4) įveikė italą Lorenzo Musetti (ATP-9). Antrajame sete ispanas ilgai vijosi varžovą (1:3, 2:4) ir pusiausvyrą galiausiai atstatė aštuntajame geime. Dvyliktajame geime C. Alcarazas nerealizavo „match pointo“ ir turėjo žaisti pratęsimą. Ten ispanas atitrūko 5:2, išbarstė beveik visą persvarą (5:4), bet tada laimėjo 2 iš eilės taškus varžovo padavimų metu. J. Sinneris oficialiuose teniso mačuose gali pasigirti įspūdinga 26 pergalių serija. Būtent C. Alcarazas yra paskutinis žaidėjas, įveikęs J. Sinnerį ATP ture – tai ispanas padarė dar 2024 m. spalio 2 d. SINNER VS ALCARAZ: EPISODE XI ⚔️ For the first time *EVER* in a Masters 1000 final, it’s Jannik Sinner vs Carlos Alcaraz!!! #IBI25 pic.twitter.com/zwagMHIla3 „Internazionali BNL d‘Italia“ tenisininkų kovas tiesiogiai rodo „ Go3 “ televizija. Finalas bus rodomas sekmadienį nuo 18 val.",
      • "pubDate": "2025-05-16 20:43:00",
      • "pubDateTZ": "UTC",
      • "image_url": "https://www.tv3.lt/Uploads/UGallery/photos/f0/e3/ae/ef/f0e3aeef08be734abee9a19660904758.jpg",
      • "video_url": null,
      • "source_id": "tv3",
      • "source_name": "Tv3",
      • "source_priority": 522167,
      • "source_url": "https://www.tv3.lt",
      • "source_icon": "https://i.bytvi.com/domain_icons/tv3.png",
      • "language": "lithuanian",
      • -
        "country": [
        • "lithuania"
        ],
      • -
        "category": [
        • "top"
        ],
      • "sentiment": "neutral",
      • -
        "sentiment_stats": {},
      • -
        "ai_tag": [
        • "awards and recognitions"
        ],
      • -
        "ai_region": [
        • "italy,texas,united states of america,north america",
        • "rome,lazio,italy,europe"
        ],
      • "ai_org": null,
      • "duplicate": false
      },
    • -
      {
      • "article_id": "dacd5943732e193e8fbfd9e4ab8e9b54",
      • "title": "„Esame pasiruošę vykdyti misiją“: karinėse pratybose – tūkstančiai NATO karių",
      • "link": "https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2565110/esame-pasiruose-vykdyti-misija-karinese-pratybose-tukstanciai-nato-kariu",
      • -
        "keywords": [
        • "lietuvoje"
        ],
      • "creator": null,
      • "description": "Karių perdislokavimas oru ir kontratakos pėstininkų kovos mašinomis – tai Jonavos rajono Gaižiūnų poligone vykstančių pratybų „Geležinis vilkas“ ir „Staigus atsakas“ elementai. Tarptautinėse pratybose Lietuvos ir NATO kariai treniruojasi stiprinti pajėgumus prie rytinės NATO sienos.",
      • "content": "Karių perdislokavimas oru ir kontratakos pėstininkų kovos mašinomis – tai Jonavos rajono Gaižiūnų poligone vykstančių pratybų „Geležinis vilkas“ ir „Staigus atsakas“ elementai. Tarptautinėse pratybose Lietuvos ir NATO kariai treniruojasi stiprinti pajėgumus prie rytinės NATO sienos. Gaižiūnų poligone pratybose „Geležinis vilkas“ Lietuvos ir NATO Daugianacionalinės kovinės grupės kontrataka sunaikina priešą bei apsaugo pakilimo ir nusileidimo taką. Pratybose dalyvauja maždaug 3 500 karių ir apie 800 karinės technikos vienetų. Tarp jų pėstininkų kovos mašinos „Puma“, „Boxer“, oro gynybos sistema NASAMS, tankai „Leopard“. Kariams ant žemės apsaugojus teritoriją, vyksta amerikiečių oro desanto operacija – „Geležinio vilko“ pratybas keičiančių greito atsako pratybų dalis. Iš Italijos ir Vokietijos 22 orlaiviais per 12 valandų poligone perdislokuojama 1700 amerikiečių ir sąjungininkų karių ir jų karinė technika. „Penkios oro desanto operacijos vienu metu vyksta penkiose Šiaurės ir Baltijos šalyse: Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje, taip pat Latvijoje ir Lietuvoje. Tokios užduotys kaip ši yra puikus būdas NATO sąjungininkams ir partneriams praktikuotis perkelti karines pajėgas ne tik čia Europoje, bet ir bet kur pasaulyje, perdislokavimą įvykdant greitai, ryžtingai ir agresyviai, jei to reikėtų“, – aiškina JAV 7-ojo kovinio rengimo centro vadas brigados generolas Steve‘as Carpenteris. Pratybose kariai siekia gerinti veiksmų koordinavimą, kai veikiama toje pačioje vietovėje, tačiau skirtingomis aplinkybėmis, atliekant skirtingas užduotis, ginant teritoriją ir ją atkovojant. Anot karių, šiuolaikiniame mūšyje svarbiausias elementas – ugnies galia, nuo kurios tiesiogiai priklauso priešo pajėgų susilpninimas. „Geležinio vilko“ brigada gerai pasirodė išnaudodama savo ugnies galią. Kalbant apie paramą, vienareikšmiškai Vokietijos karinės pajėgos tiek savo tankų ugnies galia, tiek ugnies galia, ateinančia iš sraigtasparnių, tiek artilerine parama integruojant su amerikiečių puolamosioms galimybėm, buvo tas variklis, kuris užtikrino mūsų sėkmę ir pasirengimą žiūrint į ateitį“, – sako 1-osios divizijos vadas brigados generolas Aurelijus Alasauskas. Lietuvoje vykstančiose tarptautinėse pratybose treniruojamasi įgyvendinant gynybos planus rytiniame NATO sparne, kurie 2023-aisiais buvo patvirtinti NATO viršūnių susitikime Vilniuje. „Parengtis, vadovavimo grandinės, bendras veikimas, sinchronizuotas planų įgyvendinimas, manau, labai gerai atsako į klausimą – veikia ar neveikia pas mus kolektyvinė gynyba. Man atrodo, matom, kad pasirengimas vyksta pilnu tempu“, – tikina krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. „Būdami atsakingi už saugumą, esame pasiruošę veikti ir pateisinti pasitikėjimą. Nepaisant grėsmių, nepaisant galimų scenarijų, esame pasiruošę vykdyti savo misiją“, – antrina NATO Daugianacionalinio šiaurės rytų korpuso vadas generolas leitenantas Dariuszas Parylakas. Lauko taktikos pratybose demonstruojamas karinis parengties lygis, anot karių, vienas svarbiausių atgrasymo ginklų.",
      • "pubDate": "2025-05-16 20:42:00",
      • "pubDateTZ": "UTC",
      • "image_url": "https://www.lrt.lt/img/2025/05/16/2074694-439927-1287x836.jpg",
      • "video_url": null,
      • "source_id": "lrt",
      • "source_name": "Lrt",
      • "source_priority": 148707,
      • "source_url": "https://www.lrt.lt",
      • "source_icon": "https://i.bytvi.com/domain_icons/lrt.png",
      • "language": "lithuanian",
      • -
        "country": [
        • "lithuania"
        ],
      • -
        "category": [
        • "top"
        ],
      • "sentiment": "neutral",
      • -
        "sentiment_stats": {},
      • -
        "ai_tag": [
        • "awards and recognitions"
        ],
      • -
        "ai_region": [
        • "jona wa"
        ],
      • "ai_org": null,
      • "duplicate": false
      },
    • -
      {},
    • -
      {},
    • -
      {},
    • -
      {},
    • -
      {},
    • -
      {
      • "article_id": "406b90665989fa04bded248c7b6e9619",
      • "title": "Šalia fronto susituokę Ana ir Pavlo: „Neatidėliokite meilės vėlesniam laikui“",
      • "link": "https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2564657/salia-fronto-susituoke-ana-ir-pavlo-neatideliokite-meiles-velesniam-laikui",
      • -
        "keywords": [
        • "pasaulyje"
        ],
      • "creator": null,
      • "description": "Diplomatinėms pastangoms neduodant apčiuopiamų rezultatų, Ukrainoje mūšiai neslopsta. Kariams tai netrukdo bandyti gyventi normalų gyvenimą, poros skuba pasinaudoti keliomis laisvomis dienomis ir susituokti.",
      • "content": "Diplomatinėms pastangoms neduodant apčiuopiamų rezultatų, Ukrainoje mūšiai neslopsta. Kariams tai netrukdo bandyti gyventi normalų gyvenimą, poros skuba pasinaudoti keliomis laisvomis dienomis ir susituokti. Nuo nuolatinių sprogimų Slovjansko civilinės metrikacijos skyriaus langai išdužę. Tačiau viduje – santuoką užvirtinti skubanti pora. Laiko didelei šventei su šeima ar draugais nėra, jaunikis – tik trumpam išleistas iš kovų fronte. Vienintelis nuotakos pageidavimas – leisti per ceremoniją dėvėti vestuvinę suknelę. „Kai buvau mergaitė, svajojau apie žirgus ir pūstas sukneles, todėl viskas šiek tiek kitaip, bet visiškai nesigailiu. Tiesą sakant, džiaugiuosi, kad viskas buvo ramu, be pompastikos“, – dalijasi nuotaka Ana Čornobaj. Dėl Rusijos invazijos tenka rinktis – arba užtvirtinti santuoką greitai, arba laukti ilgai, o gal ir išvis nesulaukti išsvajotos akimirkos. „Neatidėliokite meilės vėlesniam laikui, tai bene svarbiausia. Nelaukite tinkamos akimirkos. Tiesiog neatidėliokite jos“, – ragina jaunoji. Pavlo Čornobaj bendražygiai, su kuriais jis tarnauja „Azovo“ brigadoje, irgi buvo įleisti stebėti ceremoniją. „Kaip ir kare, vestuvėse daug lengviau su bendražygiais. Gaila, kad ne visi sulaukė šios šventės. Žuvusiųjų būta daug“, – pasakoja jaunikis. Devyniolikmetis Pavlo Anai pasiūlė tuoktis nedvejodamas. Nors susipažino tik prieš du mėnesius, kai ji padavė jam kavos vienoje kavinėje. „Kai įgyji tam tikros patirties kare, tampi ryžtingesnis, labiau pasitiki savo veiksmais, poelgiais ir panašiai. Karas gana stipriai paveikė gyvenimą, pakeitė jį. Sakyčiau, net radikaliai“, – atvirauja Pavlo. Ukraina įdiegė vaizdo ryšio paslaugą fronte, kad poros galėtų susituokti nuotoliniu būdu ir joms nereikėtų keliauti per karo nuniokotą šalį, kad galėtų susitikti. Santuoka suteikia tam tikro saugumo kariškių šeimoms, nes sutuoktiniai gauna socialinę paramą ir garantuoja, kad jiems bus paskambinta, jei partneris žūtų ar būtų sužeistas.",
      • "pubDate": "2025-05-16 20:22:00",
      • "pubDateTZ": "UTC",
      • "image_url": "https://www.lrt.lt/img/2025/05/16/2073966-219901-1287x836.jpg",
      • "video_url": null,
      • "source_id": "lrt",
      • "source_name": "Lrt",
      • "source_priority": 148707,
      • "source_url": "https://www.lrt.lt",
      • "source_icon": "https://i.bytvi.com/domain_icons/lrt.png",
      • "language": "lithuanian",
      • -
        "country": [
        • "lithuania"
        ],
      • -
        "category": [
        • "top"
        ],
      • "sentiment": "neutral",
      • -
        "sentiment_stats": {},
      • -
        "ai_tag": [
        • "awards and recognitions"
        ],
      • -
        "ai_region": [
        • "ukraine,europe"
        ],
      • "ai_org": null,
      • "duplicate": false
      },
    • -
      {
      • "article_id": "10683c55449e6648da393de01443a163",
      • "title": "Šalnos ir darbuotojų trūkumas: smidrų augintojams paklausos patenkinti nepavyksta",
      • "link": "https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2565113/salnos-ir-darbuotoju-trukumas-smidru-augintojams-paklausos-patenkinti-nepavyksta",
      • -
        "keywords": [
        • "verslas"
        ],
      • "creator": null,
      • "description": "Per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje smidrų auginimo plotai išsiplėtė pusantro karto, tačiau ūkininkams patenkinti paklausos vis dar nepavyksta. Šiemet dalį derliaus pasiglemžė ir šalnos. Ūkininkai sako, kad plotus plėstų, tačiau nerimauja, kur sezono metu rasti darbuotojų derliui nuimti.",
      • "content": "Per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje smidrų auginimo plotai išsiplėtė pusantro karto, tačiau ūkininkams patenkinti paklausos vis dar nepavyksta. Šiemet dalį derliaus pasiglemžė ir šalnos. Ūkininkai sako, kad plotus plėstų, tačiau nerimauja, kur sezono metu rasti darbuotojų derliui nuimti. Smidrų laukuose – derliaus nuėmimo vidurys. Elektrėnų savivaldybėje esančio ekologinio Peliūnų smidrų ūkio šeimininkė pjauna išaugusius iki maždaug 15 centimetrų aukščio. Aukštesnius ar nušalusius tenka apeiti. Šiemet šalnos pasiglemžė dešimtadalį derliaus. Prieš penkerius metus ūkį įkūrę augintojai smidrais apsodino maždaug 4 hektarus. Per sezoną nuskina iki 2 tonų. Ūkininkai smidrais prekiauja ir internetu, ir čia pat, ūkyje, turi įkūrę savitarnos parduotuvę. „2021 metais iš savo potencialių pirkėjų 50 procentų reikėjo aiškinti kas tai, kaip valgoma, kuom naudinga, nes daug kam tai buvo gėlė, o šiais metais nesulaukiau nei vieno klausimo“, – pastebi ūkio šeimininkė Simona Gulbinienė. Marijampolės savivaldybės Patašinės kaime esančiame ceche smidrai pakuojami prekybos centrams. Dėl šalnų ūkyje renkamas tik ketvirtadalis gegužę įprasto derliaus. „Labai didelis kiekis iššalo, negalima sakyti, kad viskas, dar kažkiek pakuojam, dirbam. Labai stipriai sulėtėjo augimas, jie dygsta, bet vietoj įprastų dviejų dienų ūglis užauga per 3–4 dienas“, – skundžiasi ūkininkė Irma Šiaučiulienė. Šiame ūkyje 14 hektarų plote per sezoną vidutiniškai nuskinama apie 50 tonų smidrų. „Mūsų laukas plečiasi ir esam numatę pasisodinti dar nemažą plotą, vien šį pavasarį sulėtėjęs augimas, matom, kaip mes nepatenkinam savo klientų poreikių“, – sako I. Šiaučiulienė. Per dvejus metus smidrų plotai visoje Lietuvoje išaugo 50 procentų – iki beveik 150 hektarų. Derlius parduodamas šalies viduje. Matematiniais skaičiavimais, vienam Lietuvos gyventojui tenka vos apie 200 gramų smidrų. „Smidrų sezonas Lietuvoje yra labai trumpas – nuo 1,5 iki 2 mėnesių – ir kiekvienais metais gamtinės sąlygos įtakoja startą, derliaus pradžią, tai pradžioje derliaus sunkiai kartais aprūpiname Lietuvos rinką, tai kalbėti apie eksportą yra labai sunku“, – tikina Daržovių augintojų asociacijos direktorė Indrė Lukoševičienė. Ūkininkai žemės rastų ir spartesnei smidrų ūkių plėtrai, užsakymų taip pat turėtų netrūkti, tačiau ambicijas pristabdo darbo jėgos trūkumas. „Smidrai labai imli rankų darbui daržovė, reikalaujanti labai didelių investicijų ir darbo užmokesčio – tai didelės sąnaudos, todėl ir smidrų kainos yra didesnės, nes reikia labai daug rankų darbo, o į daržininkystės ūkius prisikviesti darbuotojų labai sunku“, – priduria I. Lukoševičienė. Smidrų kaina nuo praėjusių metų daug nesikeitė, prekybos vietose vidutiniškai siekia nuo 6 iki 12 eurų už kilogramą. Smidrai laukuose skinami maždaug iki Joninių.",
      • "pubDate": "2025-05-16 20:02:00",
      • "pubDateTZ": "UTC",
      • "image_url": "https://www.lrt.lt/img/2021/05/21/974032-929772-1287x836.jpg",
      • "video_url": null,
      • "source_id": "lrt",
      • "source_name": "Lrt",
      • "source_priority": 148707,
      • "source_url": "https://www.lrt.lt",
      • "source_icon": "https://i.bytvi.com/domain_icons/lrt.png",
      • "language": "lithuanian",
      • -
        "country": [
        • "lithuania"
        ],
      • -
        "category": [
        • "top"
        ],
      • "sentiment": "neutral",
      • -
        "sentiment_stats": {},
      • -
        "ai_tag": [
        • "awards and recognitions"
        ],
      • "ai_region": null,
      • "ai_org": null,
      • "duplicate": false
      },
    • -
      {},
    • -
      {},
    • -
      {},
    • -
      {
      • "article_id": "2b45663cd0fa54828c594d2cb86a65c3",
      • "title": "Bruxelles : un immeuble de logements loués sur Airbnb mis sous scellé",
      • "link": "https://fr.euronews.com/my-europe/2025/05/16/bruxelles-un-immeuble-de-logements-loues-sur-airbnb-mis-sous-scelle",
      • "keywords": null,
      • "creator": null,
      • "description": "Les appartements étaient loués illégalement à des touristes.",
      • "content": "Bruxelles sévit contre les locations touristiques de courte durée. Vendredi, l'échevin de Un immeuble de 6 appartements et un bureau dans le quartier Dansaert à Bruxelles accusé d'accueillir des appartements touristiques non déclarés a été mis sous scellé. Depuis plus d'un an, les autorités municipales exhortaient le gestionnaire à mettre fin à ces activités. Mais cette phase de dialogue n'a pas suffi. D'où la décision radicale de mettre le bâtiment sous scellés, indique un communiqué de Bruxelles-Ville. Cette décision a suscité des réactions mitigées, certains la soutenant et d'autres s'y opposant. \"Il y a beaucoup de gens dans la rue avec des valises qui viennent ici pour un séjour. Et puis il y a beaucoup de gens qui ne savent pas comment se loger, des gens qui travaillent et qui ne trouvent pas de logement\", explique Maurice Demarteau, voisin de l'immeuble scellé. \"Airbnb ? Pourquoi pas ? Ça a toujours ramené du monde dans un centre-ville un peu délaissé. Alors commencer à le fermer, je pense que c'est un peu excessif\" , a déclaré Nico Volk, un autre voisin de l'immeuble scellé. Les autorités affirment que la répression vise à préserver l'accès au logement pour les Bruxellois, en particulier dans le centre-ville, où la pression immobilière est forte. Rodolphe van Weyenbergh, porte-parole de l'association des hôtels de Bruxelles : \"c'est évidemment un pas dans la bonne direction. Nous demandons évidemment que la réglementation en vigueur soit appliquée. C'est essentiel.\" Entrée en vigueur de règles strictes en matière de location Nombreux sont ceux qui affirment que les propriétaires bruxellois subissent déjà la pression et la concurrence des séjours de courte durée et de certaines réglementations. Ce mois-ci, Bruxelles a introduit de nouvelles règles en matière de prix des loyers afin de lutter contre les loyers exorbitants, les propriétaires de la Région bruxelloise étant soumis à des règles plus strictes. Si un loyer dépasse 20 % des montants indicatifs régionaux, il est considéré comme excessif. Mais si certaines qualités intrinsèques justifient l'augmentation, il peut y avoir une exception. C'est pourquoi certains ont salué la répression des logements de courte durée, la considérant comme un pas dans la bonne direction : \"la situation actuelle est intenable pour ceux qui respectent les règles. Qu'il s'agisse d'un hôtel, d'une chambre d'hôte ou d'un appartement-hôtel enregistré, cette concurrence déloyale est insupportable. C'est un pas dans la bonne direction. Nous devons continuer dans cette direction.\" Les critiques affirment qu'en plus de la question du logement, l'hébergement touristique non réglementé génère d'autres problèmes urbains. La pollution sonore est une plainte courante, tandis que les résidents permanents trouvent que les arrivées et les départs fréquents des touristes sont une gêne dans les immeubles. Bruxelles espère que cette mesure radicale enverra un message clair aux autres propriétaires qui pourraient être tentés d'enfreindre les règles. En agissant de la sorte, les autorités de la ville entendent montrer qu'elles sont déterminées à veiller au respect des règles d'urbanisme.",
      • "pubDate": "2025-05-16 19:45:22",
      • "pubDateTZ": "UTC",
      • "image_url": "https://static.euronews.com/articles/stories/07/81/73/02/1200x675_cmsv2_8dba4779-fbd3-5754-86b9-309024dd833e-7817302.jpg",
      • "video_url": null,
      • "source_id": "euronews_fr",
      • "source_name": "Euronews Fr",
      • "source_priority": 2584,
      • "source_url": "https://fr.euronews.com",
      • "source_icon": "https://i.bytvi.com/domain_icons/euronews_fr.png",
      • "language": "french",
      • -
        "country": [
        • "montenegro",
        • "bosnia and herzegovina",
        • "cyprus",
        • "united kingdom",
        • "albania",
        • "malta",
        • "ireland",
        • "macedonia",
        • "spain",
        • "moldova",
        • "france",
        • "germany",
        • "san marino",
        • "switzerland",
        • "poland",
        • "netherland",
        • "hungary",
        • "italy",
        • "belgium",
        • "austria",
        • "greece",
        • "russia",
        • "sweden",
        • "norway",
        • "portugal",
        • "romania",
        • "serbia",
        • "bulgaria",
        • "czech republic",
        • "latvia",
        • "lithuania",
        • "slovakia",
        • "slovenia",
        • "ukraine",
        • "andorra",
        • "kosovo",
        • "liechtenstein",
        • "finland",
        • "monaco",
        • "vatican",
        • "belarus",
        • "denmark",
        • "estonia",
        • "luxembourg",
        • "croatia",
        • "iceland"
        ],
      • -
        "category": [
        • "world"
        ],
      • "sentiment": "neutral",
      • -
        "sentiment_stats": {},
      • -
        "ai_tag": [
        • "awards and recognitions"
        ],
      • -
        "ai_region": [
        • "brussels,brussels-capital region,belgium,europe"
        ],
      • "ai_org": null,
      • "duplicate": false
      },
    • -
      {
      • "article_id": "18edb48431b2d57f9b67fbce03ad4e89",
      • "title": "Šįmet oro balionų su kontrabanda užfiksuota daugiau, nei per visus praeitus metus",
      • "link": "https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2565111/simet-oro-balionu-su-kontrabanda-uzfiksuota-daugiau-nei-per-visus-praeitus-metus",
      • -
        "keywords": [
        • "lietuvoje"
        ],
      • "creator": null,
      • "description": "Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) teigia, kad vien per pirmus 5 šių metų mėnesius kontrabandos balionų fiksuota tiek, kiek per visus praėjusius metus. Praėjusią naktį pareigūnai Vilniaus senamiestyje rado balioną su cigarečių kontrabanda. Pasienio pareigūnų teigimu, balionai kartais sekami, kol į pasalą pakliūva patys kontrabandininkai. Esą meteorologiniai balionai pasitelkiami išskirtinai kontrabandai.",
      • "content": "Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) teigia, kad vien per pirmus 5 šių metų mėnesius kontrabandos balionų fiksuota tiek, kiek per visus praėjusius metus. Praėjusią naktį pareigūnai Vilniaus senamiestyje rado balioną su cigarečių kontrabanda. Pasienio pareigūnų teigimu, balionai kartais sekami, kol į pasalą pakliūva patys kontrabandininkai. Esą meteorologiniai balionai pasitelkiami išskirtinai kontrabandai. Kauno hidrometeorologijos stotyje stebėjimams skirti balionai pradedami rengti skrydžiams kiek prieš vidurnaktį. Maždaug pusę trijų paryčiais meteorologiniai balionai iškeliami į dangų ir skrenda tolyn rinkti duomenų. Tarnybos matavimų kokybės ir technikos skyriaus vedėjas Andrius Laurinaitis rodo labai panašų, tačiau jau kontrabandai naudojamą balioną. Jis truputį didesnis, yra GPS siųstuvai. Kažkur Baltarusijoje toks balionas kyla į kelių kilometrų aukštį, o apie jo kryptį ir nusileidimo vietą žino Lietuvoje veikiantys kontrabandininkai. Pasak A. Laurinaičio, susekti tokius balionus – itin sudėtinga. „Pats balionas yra nematomas. Nei radarai jo nefiksuoja. Balionas yra kaip balionas – pripildytas dujų, jis skrenda, jeigu nėra jokio papildomo įrenginio, kuris siunčia kažkokį signalą arba atspindį“, – dėsto ekspertas. Ketvirtadienį naktį pareigūnai skubėjo į Subačiaus gatvę Vilniuje – ant važiuojamosios dalies nusileido balionas su 1,5 tūkst. kontrabandinių cigarečių. Apie dar vieną balioną pareigūnams pranešė taksi vairuotojas Lentvario gatvėje, tačiau šio baliono pareigūnai nerado. Pasak VSAT, per pusšešto mėnesio tokių balionų perimta per 230 – kiek daugiau negu per visus praėjusius metus. „Reikia apskaičiuoti, kokia bus to krovinio, kuris gali skristi ir keliasdešimt kilometrų, trajektorija, kaip jį neš vėjas. Vienas svarbiausių dalykų, ką ir kontrabandininkai skaičiuoja, yra meteorologinės sąlygos“, – sako VSAT atstovas Giedrius Mišutis. Pasak jo, pasitelkus kriminalinės žvalgybos įdirbį, stengiamasi ne balionus nuleisti, o ardyti kontrabandininkų grupuotes. „Šiemet daugiau kaip 60 asmenų Lietuvoje jau buvo sulaikyta. Jie oro keliu atgabentus krovinius bandė pasiimti arba buvo sulaikyti patekę į pasalas įvairias“, – priduria G. Mišutis. Balionus sienos apsaugos pareigūnai gali ir peršauti, tačiau tokia taktika, anot pasieniečių, dažnai nepasiteisina dėl to, kad jie skrenda pernelyg aukštai. Savus metodus taiko ir kariuomenė, užtikrinanti oro erdvės apsaugą. „Oro navigacija, tai yra, lėktuvų eismas tiek oro uoste, tiek ore kol kas rimtesnių trikdžių dėl balionų nėra patyrę. Bet pasikartosiu – tos rizikos yra valdomos“, – sako vidaus reikalų viceministras Gintaras Aliksandravičius. Ir ministerija, ir VSAT teigia, nėra jokių indikacijų, kad meteorologiniai balionai galėtų būti naudojami kitaip – esą visi atvejai buvo susiję tik su kontrabanda.",
      • "pubDate": "2025-05-16 19:42:00",
      • "pubDateTZ": "UTC",
      • "image_url": "https://www.lrt.lt/img/2025/04/07/2038957-157208-1287x836.jpg",
      • "video_url": null,
      • "source_id": "lrt",
      • "source_name": "Lrt",
      • "source_priority": 148707,
      • "source_url": "https://www.lrt.lt",
      • "source_icon": "https://i.bytvi.com/domain_icons/lrt.png",
      • "language": "lithuanian",
      • -
        "country": [
        • "lithuania"
        ],
      • -
        "category": [
        • "top"
        ],
      • "sentiment": "neutral",
      • -
        "sentiment_stats": {},
      • -
        "ai_tag": [
        • "entertainment"
        ],
      • "ai_region": null,
      • "ai_org": null,
      • "duplicate": false
      },
    • -
      {
      • "article_id": "aa6b6a3f03298d2c873441c82e153c5a",
      • "title": "Pusė eurovizinių balų – jau „Katarsio“ kišenėje, pasirodymą stebėjo tarptautinė žiuri",
      • "link": "https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/2565198/puse-euroviziniu-balu-jau-katarsio-kiseneje-pasirodyma-stebejo-tarptautine-ziuri",
      • -
        "keywords": [
        • "muzika"
        ],
      • "creator": null,
      • "description": "Penktadienio vakarą Lietuvai „Eurovizijoje“ atstovaujantis „Katarsis“ žengė į „St. Jakobshalle“ arenos sceną – jie pasirodė generalinėje finalo repeticijoje, kurią stebi savo balus skyrusios tarptautinės žiuri, sudarytos iš muzikos profesionalų.",
      • "content": "Penktadienio vakarą Lietuvai „Eurovizijoje“ atstovaujantis „Katarsis“ žengė į „St. Jakobshalle“ arenos sceną – jie pasirodė generalinėje finalo repeticijoje, kurią stebi savo balus skyrusios tarptautinės žiuri, sudarytos iš muzikos profesionalų. Vietą „Eurovizijos“ finale „Katarsis“ iškovojo ketvirtadienio vakarą, antrajame konkurso pusfinalyje. Nebuvo kada ilgiau atsikvėpti, nes jau kitą dieną nuo ryto jų laukė dvi repeticijos arenoje. Su žiūrovais arenoje vykusią vakarinę repeticiją, užkulisiuose dar vadinamą mažuoju arba komisijos finalu, palydoviniu ryšiu stebi ir balsuojančių šalių komisijos, sudarytos iš muzikos profesionalų. Pusfinaliuose komisijos nebalsavo. Savo balus jie skiria tik po generalinės finalo repeticijos, tačiau paskelbiami jie tik šeštadienį, per tiesioginę finalo transliaciją ir sudaro pusę dalyvių finale pelnomų balų. Kitą pusę sudaro per tiesioginę finalo transliaciją balsuojančių žiūrovų balsai. LRT.lt primena, kaip anksčiau skelbta, šiek tiek keičiasi balsavimo „Eurovizijoje“ tvarka – nebelieka balsavimo telefonu galimybės. Žiūrovai, norintys atiduoti balsą už patinkančią dainą, tai galės padaryti oficialioje konkurso mobiliojoje programėlėje, SMS žinute ir oficialioje „Eurovizijos“ balsavimo svetainėje, išsamiau apie tai skaitykite čia. „Eurovizijos“ finalą tiesiogiai iš Bazelio stebėkite nuo 22 val. per LRT TELEVIZIJĄ ir portale LRT.lt Visas naujienas apie šių metų „Euroviziją“ rasite čia.",
      • "pubDate": "2025-05-16 19:40:00",
      • "pubDateTZ": "UTC",
      • "image_url": "https://www.lrt.lt/img/2025/05/15/2073563-865733-1287x836.jpg",
      • "video_url": null,
      • "source_id": "lrt",
      • "source_name": "Lrt",
      • "source_priority": 148707,
      • "source_url": "https://www.lrt.lt",
      • "source_icon": "https://i.bytvi.com/domain_icons/lrt.png",
      • "language": "lithuanian",
      • -
        "country": [
        • "lithuania"
        ],
      • -
        "category": [
        • "top"
        ],
      • "sentiment": "neutral",
      • -
        "sentiment_stats": {},
      • -
        "ai_tag": [
        • "awards and recognitions"
        ],
      • "ai_region": null,
      • "ai_org": null,
      • "duplicate": false
      },
    • -
      {
      • "article_id": "560bce67daf698c6e6cbe48557af142e",
      • "title": "Didžiausi Anglijos klubai kaunasi dėl 100 mln. įvertinto Rodrygo iš „Real“",
      • "link": "https://www.tv3.lt/naujiena/sportas/didziausi-anglijos-klubai-kaunasi-del-100-mln-ivertinto-rodrygo-is-real-n1420959",
      • "keywords": null,
      • "creator": null,
      • "description": "Rodrygo vėl tapo vienu karščiausių šios vasaros transferų rinkos vardų, o šįkart situacija pasikeitė. Jei prieš metus brazilas atmetė „Manchester City“ pasiūlymą ir net nesvarstė išvykimo, dabar Madrido „Real“ yra pasirengę derėtis dėl jo pardavimo už 100 mln.",
      • "content": "TAIP PAT SKAITYKITE: Rodrygo pastarąjį sezoną vis dažniau atsidūrė šešėlyje – po Kyliano Mbappe atvykimo ir Viniciaus Junioro dominavimo kairiajame krašte, brazilui teko žaisti ne savo mėgstamiausioje pozicijoje. Pats žaidėjas ne kartą viešai užsiminė, kad jaučiasi tik „užpildantis skyles“ ir norėtų daugiau stabilumo bei pasitikėjimo. Nors Rodrygo vis dar atlieka svarbų vaidmenį, jo statusas komandoje akivaizdžiai sumenko, o artėjant Xabi Alonso erai, konkurencija puolime tik didės – ypač jei klubą papildys dar vienas aukščiausios klasės žaidėjas, pavyzdžiui, Florianas Wirtzas. Praėjusią vasarą „Manchester City“ buvo pasiūlę Rodrygo ilgalaikį kontraktą iki 2028-ųjų, tačiau tada brazilas buvo tvirtai apsisprendęs likti Madride. Dabar, kai „Real“ atvirai leidžia suprasti, kad 100 mln. eurų pasiūlymas bus priimtas, situacija iš esmės pasikeitė – tiek „City“, tiek „Arsenal“, „Liverpool“, „Chelsea“ ir „Manchester United“ ruošiasi rimtai kovai dėl puolėjo parašo. „City“ ir „Chelsea“ jau kontaktavo su žaidėjo atstovais, o „Arsenal“ ir „Liverpool“ mato Rodrygo kaip potencialų startinio vienuoliktuko žaidėją kairiajame krašte. Rodrygo kontraktas su Madrido „Real“ galioja iki 2028 metų, tačiau klubo viduje jau priimtas sprendimas – jei bus gautas 100 mln. eurų pasiūlymas, žaidėjas bus parduotas. Tokia suma padėtų finansuoti naujus pirkinius ir leistų klubui dar labiau atnaujinti sudėtį pagal Xabi Alonso viziją. Didžiausi Anglijos klubai dabar laukia Rodrygo sprendimo – Brazilijos žvaigždė gali pasirinkti, kurioje komandoje galės žaisti savo natūralioje pozicijoje ir tapti pagrindiniu puolimo lyderiu.",
      • "pubDate": "2025-05-16 19:39:38",
      • "pubDateTZ": "UTC",
      • "image_url": "https://www.tv3.lt/Uploads/UGallery/photos/23/1a/a7/1c/231aa71c8c74d4c9b19a8a781fb988c9.jpg",
      • "video_url": null,
      • "source_id": "tv3",
      • "source_name": "Tv3",
      • "source_priority": 522167,
      • "source_url": "https://www.tv3.lt",
      • "source_icon": "https://i.bytvi.com/domain_icons/tv3.png",
      • "language": "lithuanian",
      • -
        "country": [
        • "lithuania"
        ],
      • -
        "category": [
        • "top"
        ],
      • "sentiment": "neutral",
      • -
        "sentiment_stats": {},
      • -
        "ai_tag": [
        • "awards and recognitions"
        ],
      • -
        "ai_region": [
        • "england,united kingdom,europe",
        • "england,arkansas,united states of america,north america",
        • "madrid,madrid,spain,europe",
        • "madrid,spain,europe"
        ],
      • "ai_org": null,
      • "duplicate": false
      },
    • -
      {},
    • -
      {
      • "article_id": "8ebb92901b5cfd6c34b7c5737a9f733d",
      • "title": "Didžiųjų 3x3 turnyrų sezoną Kinijoje pradeda Marijampolės „Mantinga“",
      • "link": "https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2565196/didziuju-3x3-turnyru-sezona-kinijoje-pradeda-marijampoles-mantinga",
      • -
        "keywords": [
        • "sportas"
        ],
      • "creator": null,
      • "description": "Debiutinius 2025-ųjų sezono turnyrus 3x3 krepšinyje jau sužaidus Raudondvario „Hoptrans“ ir Kauno VDU, į didžiąją sceną žengia ir dar viena Lietuvos ekipa – Marijampolės „Mantinga“, rašoma pranešime žiniasklaidai.",
      • "content": "Debiutinius 2025-ųjų sezono turnyrus 3x3 krepšinyje jau sužaidus Raudondvario „Hoptrans“ ir Kauno VDU, į didžiąją sceną žengia ir dar viena Lietuvos ekipa – Marijampolės „Mantinga“, rašoma pranešime žiniasklaidai. Marijampoliečiai savaitgalį dalyvaus „Xi’an Challenger“ varžybose Kinijoje, kur penkios geriausios komandos išsidalins 60 tūkst. dolerių prizinį fondą. Net 20 tūkst. iš šios sumos atiteks nugalėtojų komandai. „Mantinga“ į Tolimuosius Rytus išvyko įprastos sudėties – ketvertuką sudaro Tautvydas Kliučinykas, Žygimantas Šimonis, Vytautas Šulskis bei olimpinės bronzos savininkas Gintautas Matulis. Savaitės pradžioje tokios pačios sudėties Marijampolės klubas jau dalyvavo „Ghetto Basket“ varžybose Rygoje. Tiesa, „Mantinga“ ten krito pusfinalyje ir liko ketvirta – Latvijoje triumfavo kylanti lietuvių ekipa Akademijos VDU, sudaryta iš U21/U23 rinktinių kandidatų. Čempionais tapo Nojus Lebskas, Kajus Leliukas, Jokūbas Rubinas bei Paulius Velutis ir laimėjo kelialapį į Poitiers Challenger turnyrą Prancūzijoje birželio 19-20 d. Kinijoje marijampoliečiai startuos šeštadienio rytą Lietuvos laiku. 10.10 val. lauks akistata su Ulan Batoro (Mongolija) ekipa, o 13.30 val. – akistata su komanda, įveikusia atranka. Ja gali tapti Marbeljos (Ispanija), Inzajaus (Japonija) arba Qinhuangdao (Kinija) ekipos. Dvi geriausios grupės komandos keliaus į ketvirtfinalį, kuriame mūsiškių keliai kirstųsi su A grupės komandomis. Šis etapas, kaip ir pusfinaliai bei finalas, vyks sekmadienį.",
      • "pubDate": "2025-05-16 19:30:00",
      • "pubDateTZ": "UTC",
      • "image_url": "https://www.lrt.lt/img/2025/05/16/2074685-557607-1287x836.jpg",
      • "video_url": null,
      • "source_id": "lrt",
      • "source_name": "Lrt",
      • "source_priority": 148707,
      • "source_url": "https://www.lrt.lt",
      • "source_icon": "https://i.bytvi.com/domain_icons/lrt.png",
      • "language": "lithuanian",
      • -
        "country": [
        • "lithuania"
        ],
      • -
        "category": [
        • "sports"
        ],
      • "sentiment": "neutral",
      • -
        "sentiment_stats": {},
      • -
        "ai_tag": [
        • "awards and recognitions"
        ],
      • -
        "ai_region": [
        • "china,asia"
        ],
      • "ai_org": null,
      • "duplicate": false
      },
    • -
      {
      • "article_id": "9b06e0ea5cd804f202c9f3de88553079",
      • "title": "Nesibodi nė vogti: dalis vairuotojų negalią turinčiojo kortelę bando gauti bet kokia kaina",
      • "link": "https://www.lrt.lt/naujienos/eismas/7/2565124/nesibodi-ne-vogti-dalis-vairuotoju-negalia-turinciojo-kortele-bando-gauti-bet-kokia-kaina",
      • -
        "keywords": [
        • "eismas"
        ],
      • "creator": null,
      • "description": "Policijos duomenimis, gyventojų, statančių automobilius negalią turinčių žmonių vietose, kasmet daugėja. Asociacija „Savarankiškas gyvenimas“ sako, kad kai kurie vairuotojai naudojasi artimųjų automobilių statymo kortelėmis, jas padirbinėja ar net vagia. Nevyriausybinės organizacijos skatina griežtinti atsakomybę už automobilio statymą gyventojų su negalia vietose, peržiūrėti kortelių išdavimo tvarką.",
      • "content": "Policijos duomenimis, gyventojų, statančių automobilius negalią turinčių žmonių vietose, kasmet daugėja. Asociacija „Savarankiškas gyvenimas“ sako, kad kai kurie vairuotojai naudojasi artimųjų automobilių statymo kortelėmis, jas padirbinėja ar net vagia. Nevyriausybinės organizacijos skatina griežtinti atsakomybę už automobilio statymą gyventojų su negalia vietose, peržiūrėti kortelių išdavimo tvarką. Vilnietės Jurgos vaizdo medžiagoje – prie namų užfiksuota vagystė. Plėšikas, norėdamas nemokamai statyti automobilį, sugalvojo pasinaudoti negalią turinčių žmonių lengvatomis. „Prie pat namų kažkam prireikė mano statymo kortelės. Tai išdaužė langą ir pasiėmė tą kortelę“, – pasakoja vilnietė. Po incidento moteris kreipėsi į policiją. „Sakė, jau ne pirmas kartas. Tai reiškia, jos populiarios, kadangi galima centre nemokamai statyti, kur yra pažymėtos zonos“, – priduria Jurga. Kitiems ir vogti nereikia. Nevyriausybinės organizacijos sako – kai kurie gyventojai piktybiškai palieka automobilį negalią turintiems žmonėms skirtose vietose arba naudojasi artimųjų automobilių statymo kortelėmis. Atsiranda ir jas padirbinėjančių žmonių. „Kreipiasi asmenys arba net aš pats asmeniškai esu matęs, kad tos kortelės kopijavimo aparatu padarytos, padaugintos ir tai jau yra nusikaltimas“, – sako asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ vadovas Žilvinas Mišeikis. Pasak asociacijos, pasitaiko, kad patys žmonės su negalia piktnaudžiauja automobilių statymo vietomis. Pavyzdžiui, pasikeitus gyventojo dalyvumo ar neįgalumo lygiui, jiems kortelė gali nebepriklausyti. Asociacija „Savarankiškas gyvenimas“ teigia, kad automobilio statymo kortelių išdavimo tvarka turėtų griežtėti. „Nustato negalią ir be prašymo išduoda negalios statymo kortelę. Tai yra, žmogui net nereikia, jis neturi transporto priemonės, giminaičiai galbūt irgi neturi, nevairuoja“, – pažymi Ž. Mišeikis. Žmonių su negalia teigimu, reikėtų griežtinti ir atsakomybę už netinkamą automobilio statymą, pasitelkti daugiau priemonių, kaip tikrinti vairuotojus. Anot policijos, baudos nėra mažos – už automobilio statymą žmonių su negalia vietose gali tekti susimokėti nuo 60 iki 180 eurų. „Per metus turime beveik 4 tūkstančius administracinių pažeidimų. Ir tas skaičius, jei lygintume pastaruosius kelerius metus, po truputį kiekvienais metais vis auga“, – skaičiuoja Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis. Žmonės su negalia sako – ne visi vairuotojai automobilius jų vietose palieka piktybiškai. Tačiau pabrėžia, tai apsunkina kasdienybę. „Nevažinėja neįgalieji, jie tik sėdi namuose – tai irgi yra mitas. Kaip jie važinės, jeigu iš tikrųjų apsunkinta. Tada arba ratais važinėji, arba bet kur numeti mašiną. Irgi nesinori sutrikdyti eismo“, – sako vilnietė Jurga. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra sako, kad kortelių išdavimo tvarkos keisti neplanuojama. Kas metus peržiūrimas registras, tikrinama, ar gyventojai gali turėti korteles. „Galėtų būti ir griežtesnis institucijų tikrinimas. Kada mes pasižiūrime ne tik ar žmogus turi kortelę, bet ar ir duomenys asmens sutampa. Įlįsti į gyventojų registrą, pasitikrinti giliau“, – siūlo Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros atstovė Urtė Alksninytė. Agentūra tikisi, kad situacija pagerės suskaitmeninus vairuotojų pažymėjimus. Tada bus galima patikrinti ne tik įprastas, bet ir skaitmenines automobilių statymo korteles.",
      • "pubDate": "2025-05-16 19:24:00",
      • "pubDateTZ": "UTC",
      • "image_url": "https://www.lrt.lt/img/2025/03/27/2027674-577574-1287x836.jpg",
      • "video_url": null,
      • "source_id": "lrt",
      • "source_name": "Lrt",
      • "source_priority": 148707,
      • "source_url": "https://www.lrt.lt",
      • "source_icon": "https://i.bytvi.com/domain_icons/lrt.png",
      • "language": "lithuanian",
      • -
        "country": [
        • "lithuania"
        ],
      • -
        "category": [
        • "top"
        ],
      • "sentiment": "neutral",
      • -
        "sentiment_stats": {},
      • -
        "ai_tag": [
        • "awards and recognitions"
        ],
      • "ai_region": null,
      • "ai_org": null,
      • "duplicate": false
      },
    • -
      {
      • "article_id": "1382712dd6bc2ff7cb77ef57f828252e",
      • "title": "Sūduva užtikrintai įveikė Dainavą ir išlaikė pergalių seriją A lygoje",
      • "link": "https://www.tv3.lt/naujiena/sportas/suduva-uztikrintai-iveike-dainava-ir-islaike-pergaliu-serija-a-lygoje-n1420957",
      • "keywords": null,
      • "creator": null,
      • "description": "12-asis „TOPsport A lygos“ turas prasidėjo Alytaus miesto stadione. Lietingame ir emocingame susitikime sūduviečiai palaužė mažumoje likusią DFK „Dainava“ ekipą rezultatu 3:0 (1:0). Nesužaidus nei 10 minučių puikią ataką sukombinavo marijampoliečių atakuojantys žaidėjai, bet Frankline‘as Tangiri tinkamai į kamuolį nepataikė. Išpuoliu atsakė ir alytiškiai – Artiomas Baftalovkis smūgiavo tiesiai į vartininką Igną Plūką.",
      • "content": "Nesužaidus nei 10 minučių puikią ataką sukombinavo marijampoliečių atakuojantys žaidėjai, bet Frankline‘as Tangiri tinkamai į kamuolį nepataikė. Išpuoliu atsakė ir alytiškiai – Artiomas Baftalovkis smūgiavo tiesiai į vartininką Igną Plūką. TAIP PAT SKAITYKITE: Pliaupiant lietui sūduviečiai buvo aktyvesni – dukart atakos smaigalyje atsidūrė starto sudėtyje debiutuojantis Lucky Tomas, tiesa, abu jo smūgius blokavo gynėjai. Susitikimas klostėsi ramiai iki pat 42-osios minutės, kai raudoną kortelę prieš save išvydo smurtinį veiksmą atlikęs Davoras Rakičius. Iškart geriausią progą turėjo „Sūduvos“ futbolininkai – po Lino Zingero perdavimo smūgiavo L. Tomas, bet nuostabiai komandą išgelbėjo Airidas Mickevičius. Per arbitro kompensuotą laiką „Dainavos“ problemos nesibaigė – standartinė padėtis baigėsi F. Tangiri tiksliu smūgiu, kuris išvedė svečių ekipą į priekį. Po pertraukos, kaip ir buvo galima tikėtis, marijampoliečiai daugiau laiko kontroliavo kamuolį ir buvo arti antrojo įvarčio. Nario Petkevičiaus smūgį atrėmė Airidas Mickevičius, o Lino Zingerto patranka sudrebino vartų virpstą. Tašką susitikime padėjo po Amadou Sabo perdavimo smūgiu galva pasižymėjęs L. Tomas. Trečią įvartį sūduviečiams pridėjo baudos smūgį realizavęs N. Petkevičius. Penktose iš eilės rungtynėse varžovams nepralaimintys „Sūduvos“ futbolininkai su 24 taškais lieka čempionato viršūnėje, o dainaviečiai turi vos 2 taškus ir yra turnyro lentelės dugne.",
      • "pubDate": "2025-05-16 19:20:00",
      • "pubDateTZ": "UTC",
      • "image_url": "https://www.tv3.lt/Uploads/UGallery/photos/8c/aa/ec/07/8caaec0761bfc72cf7c9970eb20f94dc.jpg",
      • "video_url": null,
      • "source_id": "tv3",
      • "source_name": "Tv3",
      • "source_priority": 522167,
      • "source_url": "https://www.tv3.lt",
      • "source_icon": "https://i.bytvi.com/domain_icons/tv3.png",
      • "language": "lithuanian",
      • -
        "country": [
        • "lithuania"
        ],
      • -
        "category": [
        • "top"
        ],
      • "sentiment": "neutral",
      • -
        "sentiment_stats": {},
      • -
        "ai_tag": [
        • "awards and recognitions"
        ],
      • "ai_region": null,
      • "ai_org": null,
      • "duplicate": false
      },
    • -
      {
      • "article_id": "c6dfcc083a5dbd0d6014cc5050f42e96",
      • "title": "Madrido „Real“ per vasarą į komandą ketina pasikviesti keturis naujus futbolininkus – pagrindinis tikslas: stiprinti vidurio saugo poziciją",
      • "link": "https://www.tv3.lt/naujiena/sportas/madrido-real-per-vasara-i-komanda-ketina-pasikviesti-keturis-naujus-futbolininkus-pagrindinis-tikslas-stiprinti-vidurio-saugo-pozicija-n1420958",
      • "keywords": null,
      • "creator": null,
      • "description": "Xabi Alonso ir Madrido „Real“ vadovybė vasarą iškėlė aiškų prioritetą: po permainingo sezono klubui būtinas naujas vidurio saugas, kuris galėtų iškart sustiprinti komandą Pasaulio klubų čempionate. Nors jau anksčiau buvo kalbėta apie krašto gynėjus ir dar vieną vidurio gynėją, dabar tapo aišku – centrinio saugo pozicija yra tokia pat svarbi kaip ir gynybos grandies stiprinimas.",
      • "content": "TAIP PAT SKAITYKITE: Šiuo metu „Real“ sąraše – keturi pagrindiniai kandidatai: Franco Mastantuono , Exequielis Palaciosas , Tijjanas Reijndersas ir Angelo Stilleris . Kiekvienas jų atitinka skirtingą profilį, tačiau visi galėtų iškart įnešti naujos energijos į „Real“ vidurį. Franco Mastantuono – Argentinos talentas, dėl kurio Madrido „Real“ jau surengė skubų susitikimą su agentu Madride. 17-metis „River Plate“ saugas per 1242 minutes pelnė 5 įvarčius ir atliko 4 rezultatyvius perdavimus, tapo startinės sudėties žaidėju ir sukėlė didžiulį Europos grandų susidomėjimą. Madrido klubas mato jį kaip ilgalaikį projektą, tačiau jau dabar nori užsitikrinti šio talento parašą, kol jo nenuviliojo konkurentai. Exequielis Palaciosas – Leverkuseno „Bayer“ variklis, šį sezoną tapęs vienu geriausių „Bundesliga“ vidurio saugų. Jo universalumas ir patirtis dirbant su būsimu „Real“ treneriu leidžia neabejoti, kad jis galėtų iškart prisitaikyti prie Xabi Alonso žaidimo vizijos. E. Palaciosas jau anksčiau buvo siejamas su „Real“, o dabar jo pavardė vėl grįžo į prioritetų sąrašą. Tijjanas Reijndersas – „Milan“ olandas, kuris per pastaruosius metus išsiskyrė kūrybiškumu ir stabilumu. Jis puikiai jungia gynybą su puolimu, pasižymi gera kamuolio kontrole ir aikštės matymu. „Real“ skautai vertina jo universalumą ir galimybę žaisti keliuose vidurio saugo vaidmenyse. Angelo Stilleris – „Stuttgart“ atraminis saugas, kurį „Real“ stebi jau kelis mėnesius. 24-erių vokietis šį sezoną „Bundesliga“ sužaidė 32 rungtynes, pelnė įvartį ir atliko 8 rezultatyvius perdavimus. Jo žaidimo stilius lyginamas su Toni Krooso, tačiau Stilleris turi ir daugiau gynybinių savybių. Vokietijos spauda rašo, kad „Real“ pasirengę už jį mokėti apie 40 mln. eurų – tai būtų didelė investicija, bet ir ilgalaikis sprendimas vidurio linijai. Xabi Alonso ir klubo vadovai nori, kad naujas saugas būtų įsigytas iki Pasaulio klubų čempionato pradžios – birželio 14 d. Majamyje. Sprendimas dėl kandidato turėtų paaiškėti artimiausiomis savaitėmis, nes „Real“ nori, kad naujokas spėtų integruotis į komandą ir jau nuo pirmųjų rungtynių taptų svarbia grandimi šalia Fede Valverde ir Aurelieno Tchouameni. Tuo tarpu kitose trijose pozicijose „Real“ jau žino kuriuos žaidėjus įsigys. Centro gynėjų poziciją sustiprins Deanas Huijsenas, kairiame gynybos flange matysime Alvaro Carrerasą, o dešiniajame prisijungs Trentas Alexanderis-Arnoldas.",
      • "pubDate": "2025-05-16 19:18:00",
      • "pubDateTZ": "UTC",
      • "image_url": "https://www.tv3.lt/Uploads/UGallery/photos/a8/36/ff/47/a836ff47ee6a0323aef47d8280e62553.jpg",
      • "video_url": null,
      • "source_id": "tv3",
      • "source_name": "Tv3",
      • "source_priority": 522167,
      • "source_url": "https://www.tv3.lt",
      • "source_icon": "https://i.bytvi.com/domain_icons/tv3.png",
      • "language": "lithuanian",
      • -
        "country": [
        • "lithuania"
        ],
      • -
        "category": [
        • "top"
        ],
      • "sentiment": "neutral",
      • -
        "sentiment_stats": {},
      • -
        "ai_tag": [
        • "awards and recognitions"
        ],
      • "ai_region": null,
      • "ai_org": null,
      • "duplicate": false
      },
    • -
      {},
    • -
      {
      • "article_id": "c5fe1fc72f0926389c0729c8f4d6d103",
      • "title": "„Paysera“ aktyvavo 40 savitarnos terminalų: žengia į naują plėtros fazę",
      • "link": "http://www.elektronika.lt/naujienos/elektronika/96173/paysera-aktyvavo-40-savitarnos-terminalu-zengia-i-nauja-pletros-faze/",
      • -
        "keywords": [
        • "elektronika, technika"
        ],
      • "creator": null,
      • "description": "Finansinių technologijų bendrovė „Paysera“ praneša, kad Lietuvoje jau veikia 40 jos savitarnos terminalų, kurie buvo įsigyti iš bendrovės „Foxpay“. Atkūrusi dalies anksčiau perimtų terminalų veiklą, bendrovė dabar pradeda aktyvų pardavimų procesą naujiems klientams, didesnį dėmesį skirdama privačiam verslui.",
      • "content": "Finansinių technologijų bendrovė „Paysera“ praneša, kad Lietuvoje jau veikia 40 jos savitarnos terminalų, kurie buvo įsigyti iš bendrovės „Foxpay“. Atkūrusi dalies anksčiau perimtų terminalų veiklą, bendrovė dabar pradeda aktyvų pardavimų procesą naujiems klientams, didesnį dėmesį skirdama privačiam verslui. Naujų vietų, kuriose gyventojai gali atsiskaityti už paslaugas „Paysera“ terminaluose, gretas pastaruoju metu papildė Tarptautinis Vilniaus oro uostas, Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, sostinės Karoliniškių ir Šeškinės poliklinikos. „Įsigiję terminalus, pirmiausia koncentravomės į tai, kad paslauga vėl taptų prieinama ten, kur ji daro didžiausią teigiamą poveikį. Pirmiausia – į gydymo įstaigas, kur pernai nelikus terminalų, viena ar dvi kasininkės kai kur liko vienos aptarnauti šimtus pacientų per dieną“, – pažymi Remigijus Pranskaitis, „Paysera“ savitarnos terminalų ir bankomatų produktų vadovas. Bendrovė priduria, kad nors techniškai buvo įmanoma atkurti visų anksčiau veikusių terminalų darbą, dalis jų nebuvo aktyvuoti dėl pasikeitusių viešųjų įstaigų poreikių, o dalis viešųjų pirkimų procedūrų dar vyksta. Pasak R. Pranskaičio, pasiekus pirminį tikslą atkurti terminalų veikimą ten, kur tai buvo įmanoma, dabar „Paysera“ verčia naują lapą ir yra pasirengusi aktyviau siūlyti terminalus platesniam klientų ratui, ypač privatiems verslams. „Žvelgiame plačiau nei vien tik į kasdienius atsiskaitymus prekybos ar paslaugų vietose. Paysera terminalai yra universalus įrankis, kuris gali pasitarnauti įvairaus dydžio verslams, taip pat asociacijoms ar ne pelno siekiančioms organizacijoms renkant įvairiausius mokėjimus – mėnesines įmokas, nario mokesčius, aukas ar paramą“, – sako R. Pranskaitis. Nuo 2025 m. pradžios iki gegužės 14 d. gyventojai „Paysera“ savitarnos terminaluose atsiskaitė 95 tūkst. kartų, o bendra atsiskaitymų suma sudarė 2,6 mln. eurų.",
      • "pubDate": "2025-05-16 19:13:00",
      • "pubDateTZ": "UTC",
      • "image_url": "http://www.elektronika.lt/_sys/storage/2025/05/15/ico-PayseraatkriFoxpaysigytterminalveikl.jpg",
      • "video_url": null,
      • "source_id": "elektronika",
      • "source_name": "Lietuviškas Irt",
      • "source_priority": 1008262,
      • "source_url": "http://www.elektronika.lt",
      • "source_icon": null,
      • "language": "lithuanian",
      • -
        "country": [
        • "lithuania"
        ],
      • -
        "category": [
        • "top"
        ],
      • "sentiment": "neutral",
      • -
        "sentiment_stats": {},
      • -
        "ai_tag": [
        • "awards and recognitions"
        ],
      • "ai_region": null,
      • "ai_org": null,
      • "duplicate": false
      },
    • -
      {},
    • -
      {
      • "article_id": "697c10b76c120a6f9c64e761ab86b138",
      • "title": "Eurovision: Yıllar boyunca süregelen yarışmanın en güçlü jeopolitik ittifakları",
      • "link": "https://tr.euronews.com/my-europe/2025/05/16/eurovision-yillar-boyunca-suregelen-yarismanin-en-guclu-jeopolitik-ittifaklari",
      • "keywords": null,
      • "creator": null,
      • "description": "Akdeniz ülkeleri birbirlerine oy verirken, Fransa'nın oyu İsrail ve Ermenistan'a gidiyor. Baltık ülkeleri ise hem Ukrayna’ya hem de İskandinav komşularına yakın duruyor.",
      • "content": "Eurovision Şarkı Yarışması'nın son dokuz yılı üzerine yapılan yeni bir analiz, oy verme davranışlarında kültürel ve coğrafi yakınlığın belirleyici olduğunu ortaya koydu. Araştırmaya göre, bazı ülkeler arasında düzenli olarak yüksek puan alışverişi dikkat çekiyor. En güçlü bağlar Akdeniz ülkeleri arasında kuruldu. Kıbrıs ve Yunanistan, 2016’dan bu yana toplam 267 puanlık değişimle en sıkı karşılıklı destek veren ülkeler olarak öne çıktı. İtalya ve Arnavutluk 187 puanla bu ikiliyi takip ederken, Malta ve İtalya da 172 puanlık destekle ilk üçte yer aldı. Uzmanlar, bu oylama eğilimlerinin sadece müzikal zevkle değil, aynı zamanda tarihsel, kültürel ve siyasi yakınlıklarla da ilgili olduğunu belirtiyor. Balkanlar 'kargaşa' içinde, Güney Avrupa 'aşk' içinde, Kafkaslar 'dirençli' Eurovision üzerine yapılan kapsamlı bir analiz, sadece oylama kalıplarını değil, 1956'dan bu yana yarışma şarkılarında öne çıkan temaları da inceliyor. Bölgelere göre ayrıştırılan veriler, Avrupa’nın duygusal çeşitliliğine ışık tutuyor. Araştırmaya göre, şarkıların yaklaşık yüzde 18’i özlem, nostalji ve kalp kırıklığı gibi duygusal çalkantıları içeriyor. Bu temalar özellikle Balkanlar’da öne çıkıyor. Öte yandan, Kafkasya ve Orta Avrupa ülkelerinde şarkıların en baskın teması “dayanıklılık” (yüzde 17 ve yüzde 9,4). Batı Avrupa da dayanıklılık temasına (yüzde 7,8) yer verirken, “bağlantı” vurgusu da dikkat çekiyor (yüzde 9,0). Güney Avrupa ise temalarını büyük ölçüde “sevgi ve bağlantı” (yüzde 10) etrafında şekillendiriyor. Uzmanlar bu verilerin, Avrupa'nın kültürel duygu haritasını ve toplumsal ruh hâlini yansıttığını belirtiyor. Yıllara göre konular: 2020'lerin Eurovision'ı her zamankinden daha 'umutsuz' Rapor aynı zamanda on yıllar boyunca şarkı sözlerinde konuların ne kadar öne çıktığını da gösteriyor. \"Aşk\" en sıcak tema olmaya devam ediyor, ancak doksanlı yıllardan bu yana istikrarlı bir şekilde azalıyor. Son 25 yılda \"kimlik,\" \"duygusal çalkantı\" ve \"dayanıklılık\" artarken, umut 2010'lardan sonra neredeyse sıfıra indi. Synthesis analizi \"Duygusal kargaşa ön plana çıktıkça, birlik, sevgi, bağlantı ve umut en düşük noktaya ulaşıyor; ancak dayanıklılık ve güçlenme ortaya çıkmaya başlıyor,\" diyor. İsveç Eurovision'ın en popüler ülkesi mi? Oylamaya bir kez daha bakıldığında, Baltık ülkelerinin İskandinav komşularına 590 puan vererek, birbirlerine verdiklerinin neredeyse iki katını (306) verdikleri görülüyor. Özellikle İsveç, İskandinav dostlarının yanı sıra Avrupa genelinde de istikrarlı bir destek alma eğiliminde. Ukrayna da özellikle Baltık ülkeleri tarafından istikrarlı bir şekilde destekleniyor. Öte yandan Almanya, İskandinav ülkeleri ve başlıca Batı Avrupa ülkeleri arasında yaygın bir şekilde oy verirken, diğerlerinden nispeten mütevazı bir destek alıyor. Tüm zamanların kazananları açısından İsveç ve İrlanda 7'şer kezle başı çekerken, onları İngiltere, Fransa, Hollanda ve Lüksemburg (5'er kez) takip ediyor.",
      • "pubDate": "2025-05-16 19:06:38",
      • "pubDateTZ": "UTC",
      • "image_url": "https://static.euronews.com/articles/stories/09/28/66/08/1200x675_cmsv2_f74fce7a-a32a-549d-ba09-29bd37fb3527-9286608.jpg",
      • "video_url": null,
      • "source_id": "euronews_tr",
      • "source_name": "Euronews Tr",
      • "source_priority": 2154,
      • "source_url": "https://tr.euronews.com",
      • "source_icon": "https://i.bytvi.com/domain_icons/euronews_tr.png",
      • "language": "turkish",
      • -
        "country": [
        • "montenegro",
        • "bosnia and herzegovina",
        • "cyprus",
        • "united kingdom",
        • "albania",
        • "malta",
        • "ireland",
        • "macedonia",
        • "spain",
        • "moldova",
        • "france",
        • "germany",
        • "san marino",
        • "switzerland",
        • "poland",
        • "netherland",
        • "hungary",
        • "italy",
        • "belgium",
        • "austria",
        • "greece",
        • "russia",
        • "sweden",
        • "norway",
        • "portugal",
        • "romania",
        • "serbia",
        • "bulgaria",
        • "czech republic",
        • "latvia",
        • "lithuania",
        • "slovakia",
        • "slovenia",
        • "ukraine",
        • "andorra",
        • "kosovo",
        • "liechtenstein",
        • "finland",
        • "monaco",
        • "vatican",
        • "belarus",
        • "denmark",
        • "estonia",
        • "luxembourg",
        • "croatia",
        • "iceland"
        ],
      • -
        "category": [
        • "world"
        ],
      • "sentiment": "neutral",
      • -
        "sentiment_stats": {},
      • -
        "ai_tag": [
        • "awards and recognitions"
        ],
      • -
        "ai_region": [
        • "armenia,asia",
        • "israel,asia",
        • "france,europe"
        ],
      • "ai_org": null,
      • "duplicate": false
      },
    • -
      {
      • "article_id": "2d48eaecac138983501c985ae522274b",
      • "title": "7bet Rally Lazdijai ‘25 prologe nugalėjo Vaidoto Žalos ir Ugniaus Vainevičiaus ekipažas",
      • "link": "https://www.tv3.lt/naujiena/sportas/7bet-rally-lazdijai-25-prologe-nugalejo-vaidoto-zalos-ir-ugniaus-vaineviciaus-ekipazas-n1420954",
      • "keywords": null,
      • "creator": null,
      • "description": "Jau penktadienį Lazdijuose startavo pirmasis Lietuvos automobilių ralio čempionato etapas „7bet Rally Lazdijai ‘25“. Gegužės 16-17 dienomis organizuojamose varžybose kartu vyksta ir Lietuvos Extreme Rally bei Rally4 Trophy pirmieji etapai. Penktadienį ryte Lazdijų sporto centre darbą pradėjo administracinė „7bet Rally Lazdijai ‘25“ komisija, kurioje ekipažai atsiėmė startinius paketus, kelio knygas, GPS siųstuvus ir kitą įrangą, reikalingą pradėti lenktynes.",
      • "content": "Penktadienį ryte Lazdijų sporto centre darbą pradėjo administracinė „7bet Rally Lazdijai ‘25“ komisija, kurioje ekipažai atsiėmė startinius paketus, kelio knygas, GPS siųstuvus ir kitą įrangą, reikalingą pradėti lenktynes. Po šios procedūros duetai išvažiavo į greičio ruožus užsirašyti laukiančios distancijos stenogramas, o tuo metu ekipų mechanikai automobilius pristatė techniniams komisarams. TAIP PAT SKAITYKITE: Tą pačią dieną „7bet Rally Lazdijai ‘25“ dalyvių laukė ir bandomasis greičio ruožas. Šiam apšilimui organizatoriai parinko praėjusiais metais jau naudotą, kiek ilgesnį nei trys kilometrai greičio ruožą. Šiame greičio ruože, kurio rezultatas nėra traukiamas į viso ralio rezultatą, greičiausias buvo Vaidoto Žalos ir Ugniaus Vainevičiaus ekipažas. Jie distanciją įveikė per 1 min. 25,59 sek. Nuo jų vos 0,18 sek. atsiliko Vladas Jurkevičius su Ivo Pūkiu. Trečią laiką užfiksavo Justo Simaškos ir Manto Ližaičio tandemas. Jie lyderiams nusileido 1,44 sek. Ketvirti čia buvo Giedrius Notkus su Daliumi Strižanu, o penketuką uždarė Rokas Steponavičius su Dovydu Ketvirčiu. Tą patį vakarą visi dalyviai pravažiavo pro iškilmingą starto arką Lazdijų širdyje – Nepriklausomybės aikštėje. „7bet Rally Lazdijai ‘25“ dalyvių sąrašas – išties įspūdingas. Čia dalyvauti norą pareiškė net 90 ekipažų iš penkių šalių. Žiūrovams nuobodžiauti tikrai nebus kada, kadangi į Dzūkiją suvažiavo visas Lietuvos ralio elitas, o šios sporto šakos ekspertai neslepia, kad prognozuoti greičiausiųjų dešimtuką bus labai sudėtinga. „7bet Rally Lazdijai ‘25“ dalyvių ir žiūrovų šeštadienį lauks devyni greičio ruožai, kurių bendras ilgis perkops 90 kilometrų. Organizatoriai jau anksčiau skelbė, kad šiais metais sportininkams pasiūlys ir naujų, ir anksčiau jau važiuotų, bet pakoreguotų greičio ruožų, kuriuose, pravažiavus saugos automobiliams „Dacia Bigster“, užvirs bekompromisė kova dėl sekundžių ir pirmųjų sezono taškų. Daugiau informacijos apie „7bet Rally Lazdijai ‘25“ varžybas galima rasti „Facebook“ paskyroje arba varžybų interneto puslapyje www.7betrally.lt. Ten publikuojama visa informacija – žemėlapiai, žiūrovo gidas bei atmintinė saugiam ralio stebėjimui, informacija apie bilietų įsigijimo tvarką bei kitos aktualios naujienos.",
      • "pubDate": "2025-05-16 19:05:42",
      • "pubDateTZ": "UTC",
      • "image_url": "https://www.tv3.lt/Uploads/UGallery/photos/60/06/38/ec/600638ecdf11e586f78ac660359f1a99.jpg",
      • "video_url": null,
      • "source_id": "tv3",
      • "source_name": "Tv3",
      • "source_priority": 522167,
      • "source_url": "https://www.tv3.lt",
      • "source_icon": "https://i.bytvi.com/domain_icons/tv3.png",
      • "language": "lithuanian",
      • -
        "country": [
        • "lithuania"
        ],
      • -
        "category": [
        • "sports"
        ],
      • "sentiment": "neutral",
      • -
        "sentiment_stats": {},
      • -
        "ai_tag": [
        • "awards and recognitions"
        ],
      • "ai_region": null,
      • "ai_org": null,
      • "duplicate": false
      },
    • -
      {},
    • -
      {},
    • -
      {},
    • -
      {
      • "article_id": "c9a713066953f38c4e9e3a27188fe89f",
      • "title": "Neerajo Chopros 90,23 m šalies rekordas Katare nepadėjo – Juliano Weberio pergalė ir įspūdingi ieties metikų rezultatai",
      • "link": "https://www.tv3.lt/naujiena/sportas/neerajo-chopros-90-23-m-salies-rekordas-katare-nepadejo-juliano-weberio-pergale-ir-ispudingi-ieties-metiku-rezultatai-n1420952",
      • "keywords": null,
      • "creator": null,
      • "description": "Dohoje (Kataras) finišavo trečiasis šio sezono „Deimantinės lygos“ lengvosios atletikos varžybų etapas. Įspūdingi rezultatai fiksuoti vyrų ieties metimo rungtyje, kur du sportininkai viršijo 90 m ribą. Tokijo olimpinis čempionas indas Neerajas Chopra pasiekė 90,23 m rezultatą ir pagerino šalies rekordą, bet vis tiek nesugebėjo aplenkti vokiečio Juliano Weberio – 91,06 m. Vokietis pagerino karjeros rekordą ir pasiekė geriausią sezono rezultatą pasaulyje.",
      • "content": "Įspūdingi rezultatai fiksuoti vyrų ieties metimo rungtyje, kur du sportininkai viršijo 90 m ribą. Tokijo olimpinis čempionas indas Neerajas Chopra pasiekė 90,23 m rezultatą ir pagerino šalies rekordą, bet vis tiek nesugebėjo aplenkti vokiečio Juliano Weberio – 91,06 m. Vokietis pagerino karjeros rekordą ir pasiekė geriausią sezono rezultatą pasaulyje. TAIP PAT SKAITYKITE: Julian Weber with a 91.06m throw. 🤯 beats Neeraj Chopra 90.3m pic.twitter.com/4Vl40okse8 pic.twitter.com/q2UBuXOFze Moterų 100 m sprintą laimėjo jamaikietė Tia Clayton – 10.92 sek. Ji pasiekė geriausią sezono rezultatą pasaulyje ir aplenkė seserį dvynę Tiną Clayton (11.02). Trečia buvo britė Amy Hunt (11.03). CLAYTON TWINS 1-2 🧹 Tia Clayton 🇯🇲 clocked a world lead of 10.92s (+2.0) to take the win in the women’s 100m at the Doha Diamond League ahead of her twin sister Tina! Amy Hunt 🇬🇧 ran a personal best of 11.03s in 3rd and the legendary Shelly-Ann Fraser-Pryce 🇯🇲 finished 5th.... pic.twitter.com/xt9D1lqSzx Varžybose pasirodė ir sprinto legenda – triskart olimpinė bei 10 kartų pasaulio čempionė Shelly-Ann Fraser-Pryce . 38-erių veteranė finišą pasiekė 4-a (11.05). Dramatiškame vyrų 200 m bėgime Letsile Tebogo (20.10) vos 0.01 sek. aplenkė amerikietį Courtney Lindsey (20.11). Geriausius sezono rezultatus pasaulyje pasiekė Tshepiso Masalela iš Botsvanos (800 m bėgimas, 1:43.11) bei Faith Cherotich iš Kenijos (3000 m kliūtinis bėgimas, 9:05.08). Moterų 400 m bėgime Bahreino atstovė Salwa Eid Naser finišavo per 49.83 sek. Ji pakartojo net prieš 17 metų amerikietės Allyson Felix pasiektą varžybų rekordą. Vyrų šuolyje į aukštį taip ir nepasirodė vietinė žvaigždė Mutazas Essa Barshimas , o nugalėtoju tapo amerikietis Shelby McEwenas (2,26 m). Kitas etapas gegužės 25 d. vyks Rabate (Marokas).",
      • "pubDate": "2025-05-16 19:01:00",
      • "pubDateTZ": "UTC",
      • "image_url": "https://www.tv3.lt/Uploads/UGallery/photos/57/81/3b/19/57813b197f4d900e716668bc4a7b8c5f.jpg",
      • "video_url": null,
      • "source_id": "tv3",
      • "source_name": "Tv3",
      • "source_priority": 522167,
      • "source_url": "https://www.tv3.lt",
      • "source_icon": "https://i.bytvi.com/domain_icons/tv3.png",
      • "language": "lithuanian",
      • -
        "country": [
        • "lithuania"
        ],
      • -
        "category": [
        • "top"
        ],
      • "sentiment": "neutral",
      • -
        "sentiment_stats": {},
      • -
        "ai_tag": [
        • "awards and recognitions"
        ],
      • -
        "ai_region": [
        • "qatar,asia"
        ],
      • "ai_org": null,
      • "duplicate": false
      },
    • -
      {},
    • -
      {},
    • -
      {},
    • -
      {},
    • -
      {
      • "article_id": "a3d6b0fef925f1029b46c84fcaf9c4ed",
      • "title": "„Keliami sraigtasparniai, pakrančių apsauga. Garsiausias pabėgimas pasaulyje“",
      • "link": "http://www.technologijos.lt/n/pasaulis/S-203432/straipsnis/Keliami-sraigtasparniai-pakranciu-apsauga-Garsiausias-pabegimas-pasaulyje",
      • "keywords": null,
      • "creator": null,
      • "description": "„Šioje byloje per daug užuominų“.",
      • "content": "1962 m. birželio 11 d. jie pabėgo iš savo kamerų pro sienoje padarytas skyles, užlipo šachta ant stogo ir nusileido nuo jo, savarankiškai pasigamintu plaustu pasiekdami krantą. Plaustas buvo padarytas 50 guminių lietpalčių, suklijuotų kartu, kad būtų suformuota kažkas panašaus į valtį. Siurblys buvo pagamintas iš akordeono tipo muzikos instrumento. O norėdami apgauti sargybinius, kaliniai pasidarė primityvius, bet įtikinamus jų galvų muliažus iš cemento, vatos, plaukų, kuriuos gavo iš kalėjimo kirpyklos. Dėl pakartotinių bandymų pabėgti visi trys buvo perkelti į Alkatrasą. Broliai Anglinai netgi bandė pabėgti iš Leavenwortho, didžiausio federalinio kalėjimo Jungtinėse Valstijose. Vienas iš planų buvo slėptis duonos dėžėse. Pasak pabėgėlių sūnėno Davido Widnerio, „Jie galėjo iš nieko padaryti bet kokį daiktą“. Tyrimas truko iki 1979 m. Tuomet FTB pareiškė, kad nėra jokių išgyvenimo įrodymų ir jie buvo „laikomi mirusiais“. Tačiau byla niekada nebuvo užbaigta ir ją nagrinėja Maršalų tarnyba. Be to, departamento svetainėje vis dar yra aprašymų su atnaujintais bėglių portretais – kaip jie galėtų atrodyti šiandien, sulaukę 90 metų ir daugiau. Susidomėjimas pabėgimu neišblėsta. 2003 m. „MythBusters“ komanda pakartojo pabėgimą plaustu, pagamintu iš lietpalčių, ir sėkmingai pasiekė krantą. 2013 m. olandų mokslininkai, pasitelkę dabartinius modeliavimus, įrodė, kad bėgliai iš tikrųjų turėjo galimybę išgyventi, jei būtų išplaukę apie vidurnaktį. Anglinų šeima teigia gavusi nuotrauką, kurioje neva nufotografuoti broliai Brazilijoje 1975 m. O 2013 m. FTB gavo laišką iš kažkokio „Džono Anglino“, kuriame jis siūlė pasiduoti mainais į gydymą ir švelnesnę bausmę. Atsižvelgiant į tai, Trumpo idėja vėl atidaryti Alkatrasą kaip veikiantį kalėjimą skamba kaip praeities vaiduoklis. 1963 m. Alkatrasas buvo uždarytas Roberto Kennedy iniciatyva – per brangus, per daug apleistas, per daug mitologizuotas. Šiandien tai muziejus ir populiari turistų lankoma vieta, kasmet pritraukianti milijoną lankytojų. Tačiau Trumpas tai mato kaip kažką kita: „Tai teisės ir tvarkos simbolis. Alkatrasas yra riba. Pažiūrėkime, ar galime jį sugrąžinti į didįjį žaidimą.“ Davidas Widneris, pabėgėlių sūnėnas, su politikais nesiginčija, bet tiesiai šviesiai sako: „Jei Alkatrasas vėl taps kalėjimu, prarasime svarbią istorijos dalį.“",
      • "pubDate": "2025-05-16 18:59:15",
      • "pubDateTZ": "UTC",
      • "image_url": "http://www.technologijos.lt/upload/image/n/pasaulis/S-203432/2-1-sraigtasparnis.jpg",
      • "video_url": null,
      • "source_id": "technologijos",
      • "source_name": "Technologijų",
      • "source_priority": 2143077,
      • "source_url": "http://technologijos.lt",
      • "source_icon": "https://i.bytvi.com/domain_icons/technologijos.png",
      • "language": "lithuanian",
      • -
        "country": [
        • "lithuania"
        ],
      • -
        "category": [
        • "top"
        ],
      • "sentiment": "neutral",
      • -
        "sentiment_stats": {},
      • -
        "ai_tag": [
        • "awards and recognitions"
        ],
      • "ai_region": null,
      • "ai_org": null,
      • "duplicate": false
      },
    • -
      {
      • "article_id": "ee655bec20fd769914a8ab9f9b118742",
      • "title": "„Sąlygiškai kalbant, žaislams, tankams ir lėktuvėliams pradėta išleisti ne tik daugiau nei maistui, bet ir daugiau nei uždirbama.“",
      • "link": "http://www.technologijos.lt/n/pasaulis/S-203491/straipsnis/4",
      • "keywords": null,
      • "creator": null,
      • "description": "Ekonomistas Inozemcevas: „Metų pabaigoje išvysime didelę ekonominio bloko kovą su jėgos bloku dėl karinių išlaidų“",
      • "content": "— Kas dabar apskritai vyksta Rusijos ekonomikoje? Remsiuosi neseniai paskelbtu Makroekonominės analizės ir trumpalaikio prognozavimo centro . Pagal ją, daugelyje sektorių vyksta nuosmukis. Tačiau apskritai nieko baisaus. Nors kai kurie ekonomistai mano, kad ekonomika yra stagnacijos būsenoje. Ką galite pridėti prie šio vaizdo? — Daugelis kalba apie Rusijos statistiką, kad tai viskas melas ir daroma tik propagandos tikslais. Bet aš manau, kad viskas yra šiek tiek kitaip. Dalis statistikos yra slepiama. Jei būtų skelbiami tik iškraipyti skaičiai, tai greitai visiems taptų akivaizdu. Neįmanoma radikaliai iškraipyti statistiką vienoje vietoje taip, kad tai neatsispindėtų kitur. Todėl manau, kad vyriausybinės organizacijos iš esmės sako tiesą. Iš tiesų, minimoje apžvalgoje, sakoma, kad šiuo metu daugelyje sektorių vyksta nuosmukis. O ten nurodytą 1,1% augimą užtikrina išskirtinai karinės pramonės kompleksas, kaip tai iš dalies buvo ir praėjusiais metais. Todėl, žinoma, situacija blogėja. Tačiau reikia turėti omenyje du dalykus. Pirma, reikia suprasti, kas yra šio blogėjimo variklis. Antra, kaip tai veikia karą. Variklis – tai didžiąja dalimi pastangos sumažinti infliaciją. Nes kova su infliacija per bazinę palūkanų normą Rusijoje iš esmės negali veikti normaliai. Kad ji veiktų, visos kainos turi būti rinkos. Bet kai vyriausybė pati nuolat kelia „natūralių monopolijų“ produktų ir paslaugų kainas, kad ir kaip besuktum palūkanų normą, savikaina vis tiek augs, o kartu su ja ir kainos. Todėl susidaro tokia situacija. Norma keliama. Tai pirmiausia sukuria labai palankias sąlygas indėliams. Žmonės ir įmonės neša pinigus į bankus. Vartotojų paklausa mažėja. Infliacija nemažėja, nes ją skatina išlaidų augimas, kurį skatina ir valstybė, didindama atlyginimus (pirmiausia kariuomenėje ir karinėje pramonėje, o vėliau ir kitose šakose) bei indeksuodama tarifus. O pinigai keliauja į bankus – jie neišleidžiami ir neinvestuojami. Todėl bendra vartotojų paklausa stagnuoja. Šią padėtį sukūrė mūsų vyriausybė, konkrečiai pinigų politiką vykdančios institucijos. Taip, manau, kad ekonomika ruošiasi „nulinio augimo“ laikotarpiui, kaip mes jį vadiname, o paprasčiau tariant – sustojimui. Tačiau noriu atkreipti dėmesį į dar vieną dalyką. Ekonomistai paprastai mano, kad augimo sustojimas yra tarsi katastrofa. Bet noriu priminti, kad tai reiškia tik tai, kad žmonės eina į parduotuves ir perka maždaug tą patį, ką vakar, ne daugiau, bet ir ne mažiau. Žinoma, kai kurios gyventojų grupės skursta – tai neabejotina. Karas geriausiu atveju naudingas trečdaliui gyventojų. Kitas trečdalis išlaiko savo gyvenimo lygį tokį, koks buvo anksčiau. Likę skursta. Tačiau toks stovėjimas vietoje nėra katastrofa, recesija, depresija ar toks radikalus pajamų kritimas, kokį mes visi prisimename iš 1990-ųjų. Aišku, kad Rusijos ekonomikos „karinis variklis“ sustojo. Priežastis paprasta. Pastaruosius trejus metus valstybė investavo milžiniškas sumas į karinę pramonę, skatindama augimą. Be to, tai buvo pinigai, kuriuos ji turėjo atsargoje. Prisiminkite, seniai vyko diskusijos tarp ekonomistų. Pavyzdžiui, žinomas ekonomistas ir patriotas Glazjev ragino: investuokime pinigus į ekonomiką, ir tada viskas bus gerai: augs gamyba, viskas vystysis. Dabar būtent tai ir įvyko. Tačiau vietoj to, kad spausdintų pinigus, valstybė atšaldė rezervus ir įdėjo juos į ekonomiką per karinės pramonės finansavimą ir pinigų dalijimą kariškiams (tiesa, visa tai būtų buvę visiškai beprasmiška normaliomis sąlygomis). Tai, žinoma, lėmė augimą. Pinigai iš NGF ir rezervų buvo perskirstyti per biudžetą įmonėms ir piliečiams. Bet ten jie ir sustingo. Valstybė nuskurdo, nes rezervai dabar artėja prie nulio, o įmonės ir piliečiai šiek tiek praturtėjo. Bet kokia statistika parodys, kad įmonių pelnas (vadinamas balansiniu finansiniu rezultatu) 2023–2024 m. buvo rekordinis (abu kartus viršijo 30 trilijonų rublių per metus), o pinigų suma gyventojų sąskaitose padvigubėjo ir dabar viršija 60 trilijonų rublių. Bet vėlgi visi šie pinigai, kurie atiteko įmonėms ir piliečiams, yra tarsi paslėpti. Nes niekas nesupranta, kas bus toliau. Niekas nežino, ar ekonomika grįš į normalią padėtį, ar prasidės naujas karo etapas. Be to, įtakos turi labai didelės indėlių palūkanos, leidžiančios pinigus laikyti banke, taupyti, mažai vartoti, niekur neinvestuoti, kad gautum ateities pajamas. Susidarė štai tokia keista situacija, kuri sustabdė ekonomikos vystymąsi. Kas bus toliau, mano nuomone, priklauso tik nuo sprendimo, ką Kremlius darys dėl karo. Jeigu nuspręs jį tęsti ir dar labiau paaštrinti įtampą, tai bus vienas scenarijus. Jei bus taika arba tiesiog karo sustabdymas, tai bus kitas scenarijus. Bet apskritai vaizdas, kuriame Rusijos ekonomika stagnacija, yra realistiškas. — Kaip vertinate, kiek rizikingas Rusijos biudžetui yra tolesnis naftos kainų kritimas? Pavyzdžiui, Finansų ministerija neseniai turėjo savo pajamų ir biudžeto deficito prognozes šiam metui. Dėl pigios naftos iždas negaus 2,6 trilijono rublių. Biudžeto deficitas išaugs iki 3 trilijonų 800 milijardų. — Pirma, kaip matome, nafta vėl brangsta. Amerikiečiai peržiūri santykius su Kinija. Kaip ir numačiau, visa ši isterija dėl 145 % muitų lieka praeityje. Akcijų rinkos sparčiai atsigauna. Atitinkamai, Vakarų recesijos scenarijus nepasiteisins. Todėl manau, kad po poros savaičių Brent vėl pakils iki 70 JAV dolerių už barelį, ir dabartinė isterija nurims. Žinoma, Rusijos biudžetas buvo sudarytas 2025 metams, remiantis labai mažai tikėtinomis sąlygomis. Manyti, kad Urals naftos kaina bus 69,7 JAV dolerio už barelį, buvo, žinoma, labai drąsu. Tačiau pagrindinė biudžeto disbalanso problema susijusi ne su naftos kainomis, o su rublio stiprėjimu. Net jei šiandienos kainos būtų tokios pačios kaip lapkričio mėnesio kursas – 110 rublių už dolerį, manau, kad visus biudžeto parametrus vienaip ar kitaip būtų galima iš dalies įvykdyti. Todėl valiutos kurso stiprėjimas iš dalies susijęs su labai aukštomis palūkanų normomis ir dideliu pinigų srautu. Tai apima ir pinigus, kurie išeina iš valiutos ir pereina į rublius bei indėlius. Kita vertus, tai, žinoma, susiję su taikos lūkesčiais. Tai yra, mano pagrindinė mintis yra ta, kad visos prognozės dabar yra visiškai beprasmės, nes nėra aiškios pagrindinės krypties. Jei žinotume, kas bus 2025–2026 metais – karas ar taika, – tada galėtume daryti prognozes. Kol nežinome, kokia bus išeitis iš šios padėties, visos prognozės yra tik spėlionės. Kalbant apie biudžeto deficitą, vyriausybė turi galimybių jį smarkiai sumažinti, palyginti su tuo, ką Siluanovas „nupiešė“ balandžio 30 d. vyriausybės posėdyje, kai pasakė, kad deficitas bus 1,7 % BVP. Manau, kad jei karas tęsis, o naftos kainos išliks dabartiniame lygyje, vyriausybė bet kuriuo atveju gali reguliuoti kursą, vėl nustatydama jį virš 100 rublių už dolerį, o tai sumažintų deficitą perpus. Jei bus pasiektas taika, manau, kad situacija taip pat nebus daug blogesnė. Tada Centrinis bankas pradės mažinti palūkanų normas, indėlių patrauklumas mažės, atitinkamai didės importas, dolerio ir euro kursas vėl pakils iki tų pačių 100 rublių. Nes šiandien žemas dolerio kursas yra sąlygotas palūkanų normų skirtumu. Jei norma nukris bent iki 10–12 %, „stipraus rublio“ nematysime.",
      • "pubDate": "2025-05-16 18:59:15",
      • "pubDateTZ": "UTC",
      • "image_url": "http://www.technologijos.lt/upload/image/n/pasaulis/S-203491/2-1-tt.jpeg",
      • "video_url": null,
      • "source_id": "technologijos",
      • "source_name": "Technologijų",
      • "source_priority": 2143077,
      • "source_url": "http://technologijos.lt",
      • "source_icon": "https://i.bytvi.com/domain_icons/technologijos.png",
      • "language": "lithuanian",
      • -
        "country": [
        • "lithuania"
        ],
      • -
        "category": [
        • "top"
        ],
      • "sentiment": "neutral",
      • -
        "sentiment_stats": {},
      • -
        "ai_tag": [
        • "awards and recognitions"
        ],
      • "ai_region": null,
      • "ai_org": null,
      • "duplicate": false
      },
    • -
      {},
    • -
      {},
    • -
      {},
    • -
      {
      • "article_id": "15793da53f30d57102455a5f1c2fd80e",
      • "title": "Pradėjo puolimą. Spaudžia iš trijų pusių. 122 kilometrai fronto liepsnose! (Žemėlapis)",
      • "link": "http://www.technologijos.lt/n/karyba/S-203271/straipsnis/Pradejo-puolima-Spaudzia-is-triju-pusiu-122-kilometrai-fronto-liepsnose-Zemelapis",
      • "keywords": null,
      • "creator": null,
      • "description": "Situacija gali blogėti kiekvieną dieną.",
      • "content": "Rusijos ginkluotosios pajėgos netikėtai smogė iš trečios krypties pietiniame fronte, pralauždamos Ukrainos gynybą. Iš pradžių operacijos apsiribojo dviem atakos ašimis Konstantynivkos apylinkėse, tačiau po pertraukos, susijusios su Pergalės dienos paradu, rusai pradėjo plataus masto puolimą. Linijoje Elizavetovka–Malinovka–Nova Poltavka–Novolenivka priešas pasiekia tolesnę teritorinę sėkmę. „Deep State“ duomenimis, rusai užėmė didžiąją dalį Malinovkos ir Novolenivkos bei apsupo Nova Poltavką. Nors visas miestas dar nėra užimtas, Ukrainos šaltiniai perspėja, kad tai gali būti kelių dienų klausimas. Šie žingsniai atveria rusams galimybę apsupti Pokrovską ir Mirnohradą iš rytų ir pietų. Tuo pačiu metu iškilo grėsmė logistikos maršrutams, vedantiems į regioną. Torecko sektoriuje rusai bando užimti Romanivką, kad galėtų žygiuoti Aleksandro-Kalinovskio ir Katerinivkos link. „Deep State“ teigimu, jų tikslas – užimti svarbų kelią H-20 ir priversti Ukrainos pajėgas atsitraukti nuo Senosios Mykolajivkos. Rusijos dronai daro didžiulius nuostolius, sutrikdo pozicijas ir atakuoja tiekimo infrastruktūrą. Analitikų teigimu, logistika yra vienas pagrindinių Rusijos veiklos tikslų šiame sektoriuje. Rusai tęsia Bogatyro (dar žinomo kaip Bahatyras) kaimo, kuris turi strateginę logistinę reikšmę, puolimą. Užėmusi Rozlyvą, Rusijos armija užėmė pietinę ir pietrytinę miesto dalis. Remiantis „Deep State“ ataskaita, priešas ruošiasi pulti centrą, tuo pačiu metu rinkdamas pėstininkus užimtose teritorijose. Virš Bogatyro yra Oleksijivka ir kelias Andrijivkos link – teritorija, kurią rusai galėtų panaudoti tolesnėms dronų ir žvalgybos atakoms. Novosarhivkos apylinkėse rusai netikėtai pasitraukė į flangą – aplenkę stipriai ginamą kaimą, puolė Nova Levką ir užėmė didelę teritorijos dalį. Dabar jie yra vos už 800 metrų nuo Dniepropetrovsko srities sienos. Kita vertus, Horovy rajone juos nuo to paties tikslo skiria vos 1,2 km. Rusija didžiausią pažangą padarė Nova Silkos ir Oleksijivkos srityse. Be puolamųjų operacijų, rusai vykdo masines atakas Ukrainos užnugaryje. Remiantis vaizdo reportažais ir internete platinamomis nuotraukomis, buvo užpulti šaudmenų sandėliai, vadovavimo postai ir mobilizacijos punktai. „Deep State“ patvirtina, kad šie veiksmai silpnina Ukrainos gebėjimą reaguoti į dinamiškai besikeičiančią situaciją fronte.",
      • "pubDate": "2025-05-16 18:59:14",
      • "pubDateTZ": "UTC",
      • "image_url": "http://www.technologijos.lt/upload/image/n/karyba/S-203271/2-1-1.jpg",
      • "video_url": null,
      • "source_id": "technologijos",
      • "source_name": "Technologijų",
      • "source_priority": 2143077,
      • "source_url": "http://technologijos.lt",
      • "source_icon": "https://i.bytvi.com/domain_icons/technologijos.png",
      • "language": "lithuanian",
      • -
        "country": [
        • "lithuania"
        ],
      • -
        "category": [
        • "top"
        ],
      • "sentiment": "neutral",
      • -
        "sentiment_stats": {},
      • -
        "ai_tag": [
        • "awards and recognitions"
        ],
      • "ai_region": null,
      • "ai_org": null,
      • "duplicate": false
      }
    ],
  • "nextPage": "1747421954958303886"
}

Sub-Categories

top sports technology business science entertainment health world politics environment food