Lithuania News API

Supported Countries - 165

Afghanistan

Albania

Algeria

Angola

Argentina

Australia

Austria

Azerbaijan

Bahamas

Bahrain

Bangladesh

Barbados

Belarus

Belgium

Belize

Bermuda

Bhutan

Bolivia

Bosnia And Herzegovina

Botswana

Brazil

Brunei

Bulgaria

Cambodia

Cameroon

Canada

Cape Verde

Cayman Islands

Central African Republic

Chile

China

Colombia

Comoros

Congo

Costa Rica

Croatia

Cuba

Cyprus

Czech Republic

DR Congo

Denmark

Djibouti

Dominica

Dominican Republic

Ecuador

Egypt

El Salvador

Estonia

Ethiopia

Fiji

Finland

France

French Polynesia

Gabon

Georgia

Germany

Ghana

Greece

Guatemala

Guinea

Haiti

Honduras

Hong Kong

Hungary

Iceland

India

Indonesia

Iran

Iraq

Ireland

Israel

Italy

Ivory Coast

Jamaica

Japan

Jordan

Kazakhstan

Kenya

Kuwait

Kyrgyzstan

Laos

Latvia

Lebanon

Libya

Lithuania

Luxembourg

Macedonia

Madagascar

Malawi

Malaysia

Maldives

Mali

Malta

Marshall Islands

Mauritania

Mauritius

Mexico

Moldova

Monaco

Mongolia

Montenegro

Morocco

Mozambique

Myanmar

Namibia

Nepal

Netherland

New Zealand

Niger

Nigeria

North Korea

Norway

Oman

Pakistan

Palestine

Panama

Papua New Guinea

Paraguay

Peru

Philippines

Poland

Portugal

Puerto Rico

Qatar

Romania

Russia

Rwanda

Samoa

Saudi Arabia

Senegal

Serbia

Singapore

Slovakia

Slovenia

Solomon Islands

Somalia

South Africa

South Korea

Spain

Sri Lanka

Sudan

Sweden

Switzerland

Syria

Taiwan

Tajikistan

Tanzania

Thailand

Tonga

Tunisia

Turkey

Turkmenistan

Uganda

Ukraine

United Arab Emirates

United Kingdom

United States Of America

Uruguay

Uzbekistan

Vanuatu

Venezuela

Vietnam

Yemen

Zambia

Zimbabwe

Get headlines from Lithuania with our JSON API.

🔑 Get API key for the Lithuania News API

Country Parameter

The country paramter for the Lithuania is LT.

Some example queries:

Below is the search query to fetch random 100 news-sources of Lithuania.

https://newsdata.io/api/1/sources?country=lt&apikey=YOUR_API_KEY

Some of the well known sources

Live Example

This example demonstrates the HTTP request to make, and the JSON response you will receive, when you use the News API to get headlines from Lithuania.

Headlines from Lithuania

https://newsdata.io/api/1/latest?country=lt&apikey=YOUR_API_KEY

{
  • "status": "success",
  • "totalResults": 2233,
  • -
    "results": [
    • -
      {
      • "article_id": "90f18b1cb2a7aafe98ebcd6c367e76ab",
      • "title": "Liderii bisericilor maghiare din România le cer oamenilor să nu voteze un extremist",
      • "link": "https://www.rfi.fr/ro/podcasturi/europa-plus/20250512-liderii-bisericilor-maghiare-din-rom%C3%A2nia-le-cer-oamenilor-s%C4%83-nu-voteze-un-extremist",
      • -
        "keywords": [
        • "europa plus"
        ],
      • -
        "creator": [
        • "Ana Maria Florea-Harrison"
        ],
      • "description": "„Pe 18 mai 2025, participați masiv la al doilea tur al alegerilor și susțineți cu votul dumneavoastră candidatul la președinție care ține cont de drepturile și valorile tuturor cetățenilor - inclusiv ale comunității noastre - și contribuie la o conviețuire pașnică.” Iată o parte a apelului liderilor religioși, citat de presa magiară de opoziție.",
      • "content": "„România a atins un moment de cotitură istoric. Rezultatul alegerilor prezidențiale va avea un impact pe termen lung asupra dezvoltării cadrului democratic al statului de drept și a condițiilor sociale, asupra respectării libertății religioase și a drepturilor comunitare, precum și asupra orientării internaționale a țării,” scrie relatează telex.hu. Apelul a fost lansat în comun de liderii a opt biserici maghiare din România cu zece zile înainte de al doilea tur al alegerilor prezidențiale. Liderii bisericii au văzut că nu pot rămâne indiferenți față de situația apărută după primul tur al alegerilor prezidențiale, și anume câștigarea primei runde de George Simion, președintele Alianței pentru Unirea Românilor (AUR), așa încât le-au cerut adepților lor: „Alegeți-l pe cel capabil să contracareze forțele politice extremiste, să promoveze dezvoltarea vieții sociale și eficiența administrației de stat și să asigure menținerea României pe calea europeană.” Jurnaliștii maghiari scriu că premierul Viktor Orbán are o viziune diferită în ceea ce-l privește pe „anti-maghiarul și naționalistul George Simion.” Vineri, prim-ministrul a vorbit destul de aprobator despre liderul de extremă dreapta din România. „Atât maghiarii, cât și românii sunt și vor rămâne membri cu drepturi depline ai Uniunii Europene.” „Ne putem baza unii pe alții în lupta pentru creștinism și suveranitate,” a spus Viktor Orban. Hunor Kelemen, președintele Alianței Democrate Maghiare din România (URMD), a reacționat la cuvintele lui Orbán spunând că Simion nu este prieten cu maghiarii și nu va fi niciodată unul, deoarece reprezintă principiul că maghiarii nu au ce căuta în România, precizează publicația. Fostul președinte al partidului Momentum solicită formațiunii să nu participe la alegerile din 2026 din Ungaria Potrivit lui András Fekete-Győr, o candidatură nu ar face decât să priveze forțele reale ale schimbării de oportunitatea de a contracara formațiunea premierului maghiar, Viktor Orban, relatează index.hu. „Un partid care fluctuează între 2 și 3% din intențiile de vot nu ajută la producerea unei schimbări de guvern,” a spus politicianul. „Participarea la Momentum nu ar fi în prezent o soluție, ci mai degrabă o parte a problemei. În loc să se consolideze, ar slăbi șansele mult așteptatei schimbări politice în țară. Pierzând 2% din voturi aici, 3% acolo, pierdem imediat orice șansă de schimbare”, a insistat el. Cum a fost vizita lui Fico la Moscova? Un istoric slovac în acuză pe premierul țării de ignoranță istorică „În timp ce prim-ministrul Robert Fico se afla la sărbătoarea Zilei Victoriei de la Moscova, unde a dat mâna cu președintele rus Vladimir Putin, miniștrii de externe ai UE s-au întâlnit la Liov, în Ucraina. Fico a stat chiar lângă Putin și a discutat cu președintele belorus, Alexander Lukașenko. El a călătorit în Rusia ca singurul lider din Uniunea Europeană și NATO, ceea ce, potrivit unui istoric cunoscut, mărturisește ignoranța sa în materie de istorie,” relatează spravy.pravda.sk. Călătoria prim-ministrului slovac nu a fost ușoară. Întrucât nu putea zbura deasupra Ucrainei, spațiul său aerian fiind bombardat ilegal de armata rusă de mai bine de trei ani, a trebuit să caute o altă rută. Companiile aeriene europene nu mai zboară deasupra Belarusului după incidentul din 2021, când Minskul a forțat un avion Ryanair să efectueze o aterizare de urgență, așa că avionul special al guvernului slovac trebuia să treacă prin Polonia și țările baltice. Dar cu o zi înainte de plecarea programată de joi, Lituania, Letonia și Estonia au anunțat că nu îi vor permite să intre în spațiul lor aerian. Ministerul de Externe al Letoniei și-a justificat decizia spunând că Fico călătorea la un eveniment de propagandă al Kremlinului și că participarea sa la acesta era incompatibilă cu valorile fundamentale ale Uniunii Europene. „Putin este un agresor”, a declarat pentru Pravda, Dušan Kováč, istoric la Academia Slovacă de Științe și frate vitreg al primului președinte al Republicii Slovace, Michal Kováč, ca răspuns la călătoria lui Fico la Moscova. Potrivit acestuia, celebrarea eliberării Europei de sub naziști alături de un agresor este o dovadă a necunoașterii istoriei. „Nu are sens, nu are logică. 1945 a fost cu mult timp. Astăzi, situația s-a schimbat. În secolul XXI, Putin este un agresor, la fel cum a fost Hitler în secolul XX. Iar Fico sărbătorește... Este o carte de vizită foarte proastă pentru Slovacia”, a remarcat Kováč. „Este ignoranță a istoriei. Trebuie să urmărim istoria nu doar din 1945, ci să ne uităm la ce s-a întâmplat în anii care au urmat”, a avertizat istoricul. Potrivit acestuia, nu există nicio îndoială că Putin este obsedat de ideea de a restaura fosta Uniune Sovietică. Au participat la Revista Presei, Europa Plus: Kevin KOVÁCS, Ungaria Anna Réka, RÁFI, Ungaria Dominika ZVARIKOVÁ, Slovacia",
      • "pubDate": "2025-05-12 22:41:14",
      • "pubDateTZ": "UTC",
      • "image_url": "https://s.rfi.fr/media/display/0dad4cd2-2cc1-11f0-bcef-005056a97e36/w:1024/p:16x9/AP25128747757250.jpg",
      • "video_url": null,
      • "source_id": "rfi_fr",
      • "source_name": "Rfi",
      • "source_priority": 8490,
      • "source_url": "https://www.rfi.fr/en/france",
      • "source_icon": "https://i.bytvi.com/domain_icons/rfi_fr.png",
      • "language": "romanian",
      • -
        "country": [
        • "montenegro",
        • "bosnia and herzegovina",
        • "cyprus",
        • "united kingdom",
        • "albania",
        • "malta",
        • "ireland",
        • "macedonia",
        • "spain",
        • "moldova",
        • "france",
        • "germany",
        • "san marino",
        • "switzerland",
        • "poland",
        • "netherland",
        • "hungary",
        • "italy",
        • "belgium",
        • "austria",
        • "greece",
        • "russia",
        • "sweden",
        • "norway",
        • "portugal",
        • "romania",
        • "serbia",
        • "bulgaria",
        • "czech republic",
        • "latvia",
        • "lithuania",
        • "slovakia",
        • "slovenia",
        • "ukraine",
        • "andorra",
        • "kosovo",
        • "liechtenstein",
        • "finland",
        • "monaco",
        • "vatican",
        • "belarus",
        • "denmark",
        • "estonia",
        • "luxembourg",
        • "croatia",
        • "iceland"
        ],
      • -
        "category": [
        • "top"
        ],
      • "sentiment": "neutral",
      • -
        "sentiment_stats": {},
      • -
        "ai_tag": [
        • "awards and recognitions"
        ],
      • -
        "ai_region": [
        • "romania,europe"
        ],
      • "ai_org": null,
      • "duplicate": false
      },
    • -
      {
      • "article_id": "ced5249b449c5a9594e1a8bf36212c88",
      • "title": "Serbian students participating in ultramarathon arrive in Brussels",
      • "link": "https://www.euronews.com/my-europe/2025/05/13/serbian-students-participating-in-ultramarathon-arrive-in-brussels",
      • "keywords": null,
      • "creator": null,
      • "description": "A group of 21 students who started an almost 2,000 kilometre ultramarathon from Novi Sad in Serbia on Friday have arrived at their final destination – Brussels.",
      • "content": "A group of 21 students who started an almost 2,000 kilometre ultramarathon from Novi Sad in Serbia on Friday have arrived at their final destination – Brussels. Serbian students partaking in the massive – almost 2,000 kilometre – ultramarathon from Novi Sad, Serbia, have arrived in Brussels on Monday. The run titled “From my village to Brussels” saw almost two dozen Serbian students make the trek to the European capital where they will be meeting MEPs from several political groups. The ultramarathon, covering an exactly 1,993 kilometre stretch, began on 25 April. It was originally planned to include 16 students – the exact number of victims in the tragic awning collapse in Novi Sad Railway Station. It was later expanded to 21 students. The journey was broken down in a relay format, with each student running 15 kilometres daily until they reached the final destination. Thank you so much, this is the 1,933rd kilometre. You are truly incredible, people. First of all, you twenty — you have no idea how much I love you,” said Maja, a participant in the ultramarathon. “All of you here, thank you, thank you so much. You have no idea how much strength and energy you give us, and how much you mean to us.” In Brussels, alongside meeting MEPs, the pupils will also be meeting with European Commissioner for Enlargement, Martha Kos, as well as Commissioner for Youth, Glenn Micallef. On 1 November, a massive concrete awning collapsed at a railway station in the northern Serbian city of Novi Sad, initially killing 14 people. Two of the wounded later succumbed to their injuries, bringing the total death toll to 16. Protests erupted shortly after, largely led by students, demanding the government take accountability for the incident, and the mass resignation of officials. Many in Serbia blamed the incident on rampant government corruption, negligence and disrespect of construction safety regulations.",
      • "pubDate": "2025-05-12 22:24:50",
      • "pubDateTZ": "UTC",
      • "image_url": "https://static.euronews.com/articles/stories/09/28/31/04/1200x675_cmsv2_d5c50db5-c282-55a0-a35d-0013fbf4a94f-9283104.jpg",
      • "video_url": null,
      • "source_id": "euronews",
      • "source_name": "Euronews",
      • "source_priority": 3311,
      • "source_url": "https://www.euronews.com",
      • "source_icon": "https://i.bytvi.com/domain_icons/euronews.png",
      • "language": "english",
      • -
        "country": [
        • "montenegro",
        • "bosnia and herzegovina",
        • "cyprus",
        • "united kingdom",
        • "albania",
        • "malta",
        • "ireland",
        • "macedonia",
        • "spain",
        • "moldova",
        • "france",
        • "germany",
        • "san marino",
        • "switzerland",
        • "poland",
        • "netherland",
        • "hungary",
        • "italy",
        • "belgium",
        • "austria",
        • "greece",
        • "russia",
        • "sweden",
        • "norway",
        • "portugal",
        • "romania",
        • "serbia",
        • "bulgaria",
        • "czech republic",
        • "latvia",
        • "lithuania",
        • "slovakia",
        • "slovenia",
        • "ukraine",
        • "andorra",
        • "kosovo",
        • "liechtenstein",
        • "finland",
        • "monaco",
        • "vatican",
        • "belarus",
        • "denmark",
        • "estonia",
        • "luxembourg",
        • "croatia",
        • "iceland"
        ],
      • -
        "category": [
        • "top"
        ],
      • "sentiment": "neutral",
      • -
        "sentiment_stats": {},
      • -
        "ai_tag": [
        • "sports"
        ],
      • -
        "ai_region": [
        • "brussels,brussels-capital region,belgium,europe",
        • "novi sad,vojvodina,serbia,europe",
        • "serbia,europe"
        ],
      • "ai_org": null,
      • "duplicate": false
      },
    • -
      {},
    • -
      {},
    • -
      {
      • "article_id": "063a95c88a0cf9439681a1562a902e20",
      • "title": "Švedija pasaulio ledo ritulio čempionate pranoko Suomiją pagal smūgius ir laimėjo A grupės lyderių dvikovą",
      • "link": "https://www.tv3.lt/naujiena/sportas/svedija-pasaulio-ledo-ritulio-cempionate-pranoko-suomija-pagal-smugius-ir-laimejo-a-grupes-lyderiu-dvikova-n1419637",
      • "keywords": null,
      • "creator": null,
      • "description": "Pirmadienį Švedijoje ir Danijoje vykstančiame pasaulio ledo ritulio elitinio diviziono čempionate į pirmą vietą A grupėje pakilo Švedijos rinktinė, kuri 2:1 (1:0, 1:0, 0:1) nugalėjo Suomijos ledo ritulininkus. Suomiai jau penktą minutę pažeidė taisykles, o pirmąja dauguma iš karto pasinaudojo Leo Carlssonas (4:45 min.) ir išvedė švedus į priekį – 1:0. Kėlinio pabaigoje suomis Waltteri Merela buvo nubaustas net 4 baudos minutėmis, tačiau šį katą švedai tuo nepasinaudojo.",
      • "content": "Suomiai jau penktą minutę pažeidė taisykles, o pirmąja dauguma iš karto pasinaudojo Leo Carlssonas (4:45 min.) ir išvedė švedus į priekį – 1:0. TAIP PAT SKAITYKITE: Kėlinio pabaigoje suomis Waltteri Merela buvo nubaustas net 4 baudos minutėmis, tačiau šį katą švedai tuo nepasinaudojo. Antrajame kėlinyje sužaidus kiek daugiau nei 7 minutes antrąjį švedų įvartį pelnė Jonas Brodinas (27:23) ir komandas jau skyrė du įvarčiai – 2:0. Švedai tiesiog dominavo ir kur kas daugiau smūgiavo į vartus, tačiau rungtynėms einant link pabaigos suomis Harri Pesonenas (53:04 min.) atkūrė intrigą ir įmušė pirmąjį suomių įvartį bei sušvelnino skirtumą iki minimumo – 1:2. Suomiai vartininką šeštuoju aikštės žaidėju pakeitė likus žaisti 2 min. 43 sek., tačiau išplėšti pratęsimo nesugebėjo ir patyrė pralaimėjimą. Švedija atliko dvigubai daugiau smūgių nei suomiai – 41 (16, 17, 8) prieš 19 (2, 7, 10). Švedija ir Suomija pasaulio čempionatuose tarpusavyje žaidžia jau ketvirtus metus iš eilės ir per šį laikotarpį suomiams dar nėra pavykę iškovoti pergalės (2:3, 1:2, 1:2, 1:2). Kitas rungtynes Suomija žais gegužės 15-ą dieną su Slovėnija, o Švedija gegužės 14-ą susitiks su Latvija. B grupėje į pirmą vietą pakilo Čekijos rinktinė, kuri 7:2 (0:0, 4:1, 3:1) nugalėjo vis dar be taškų per trejas rungtynes liekančią Danijos rinktinę. Čekai antrojo kėlinio pradžioje mažiau nei per minutę po Martino Cecas (23:35 min.) ir Danielio Gazda (24:23 min.) įvarčių susikrovė dviejų įvarčių persvarą, kurią kėlinio pabaigoje padvigubino, kai įvarčius pelnė Davidas Pastrnakas (33:52 min.) ir Lukas Sedlakas (36:21 min.). Priešpaskutinę kėlinio minutę danų įvarčių sąskaitą atidarė Nickas Olesenas (38:47 min.). Trečiajame kėlinyje Martinas Necas (44:32 min.) trumpam sugrąžino čekams keturių įvarčių pranašumą (5:1), tačiau po mažiau nei dviejų minučių pasižymėjo ir danas Christianas Wejse (46:24 min.). Tiksint paskutinėms minutėms, Danielis Vozenilekas (57:43 min.) ir Romanas Cervenka (59:01) įmušė dar po įvartį ir čekai tapo tik antrąja komanda šiame čempionate, kuriai pavyko pelnyti bent 7 įvarčius. Pirmieji tai padarė kanadiečiai, kurie sekmadienį 7:1 nugalėjo Latviją. Čekija atliko 33 (9, 13, 11) smūgius į vartus, tuo tarpu Danija – 31 (8, 11, 12). Kitas rungtynes čekai žais gegužės 15-ą dieną prieš Vengriją, tuo tarpu Danija gegužės 14-ą susitiks su Kazachstanu.",
      • "pubDate": "2025-05-12 20:53:00",
      • "pubDateTZ": "UTC",
      • "image_url": "https://www.tv3.lt/Uploads/UGallery/photos/e3/14/14/f6/e31414f64d47bda4fbce067181c6fc01.jpg",
      • "video_url": null,
      • "source_id": "tv3",
      • "source_name": "Tv3",
      • "source_priority": 522167,
      • "source_url": "https://www.tv3.lt",
      • "source_icon": "https://i.bytvi.com/domain_icons/tv3.png",
      • "language": "lithuanian",
      • -
        "country": [
        • "lithuania"
        ],
      • -
        "category": [
        • "top"
        ],
      • "sentiment": "neutral",
      • -
        "sentiment_stats": {},
      • -
        "ai_tag": [
        • "awards and recognitions"
        ],
      • -
        "ai_region": [
        • "finland,minnesota,united states of america,north america",
        • "denmark,europe",
        • "sweden,europe"
        ],
      • "ai_org": null,
      • "duplicate": false
      },
    • -
      {
      • "article_id": "88aa89a9ce29db78fd015ba7e05c995e",
      • "title": "Rusija oficialiai pripažinta atsakinga už lėktuvo, skridusio MH17 reisu, numušimą",
      • "link": "https://www.tv3.lt/naujiena/uzsienis/rusija-oficialiai-pripazinta-atsakinga-uz-lektuvo-skridusio-mh17-reisu-numusima-n1419636",
      • "keywords": null,
      • "creator": null,
      • "description": "Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) taryba pripažino Rusijos Federaciją atsakinga už 2014 m. virš Donbaso numušto „Malaysia Airlines“ keleivinio lėktuvo, skridusio reisu MH17. Tai nurodyta Nyderlandų vyriausybės pareiškime, rašo UNIAN. Sprendime pažymima, kad RF pažeidė Čikagos konvenciją dėl tarptautinės civilinės aviacijos. Taigi, Tarptautinės organizacijos taryba patvirtino Nyderlandų ir Australijos, kurios 2022 m. iškėlė bylą prieš Rusiją, teisumą.",
      • "content": "Sprendime pažymima, kad RF pažeidė Čikagos konvenciją dėl tarptautinės civilinės aviacijos. Taigi, Tarptautinės organizacijos taryba patvirtino Nyderlandų ir Australijos, kurios 2022 m. iškėlė bylą prieš Rusiją, teisumą. TAIP PAT SKAITYKITE: „Sveikinu ICAO Tarybos sprendimą, pirmiausia MH17 reiso aukų artimiesiems. Šis sprendimas negali atimti jų skausmo ir kančių, bet tai svarbus žingsnis tiesos link, teisingumo ir atskaitingumo visoms MH17 reiso aukoms ir jų artimiesiems. Be to, šis sprendimas yra aiškus signalas tarptautinei bendruomenei, kad valstybės negali pažeisti tarptautinės teisės be pasekmių\", – pabrėžė Nyderlandų užsienio reikalų ministras Casparas Veldkampas. Į ICAO Tarybos sprendimą šiuo klausimu taip pat sureagavo Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. „Sveikinu svarbią ICAO Tarybos išvadą, kuri patvirtina Rusijos atsakomybę už lėktuvo MH17 numušimą. Tai dar vienas žingsnis teisingumo atkūrimo link šio nusikaltimo atžvilgiu. Tai aiškus signalas: nesvarbu, kiek pinigų ir pastangų Rusija investuoja į melą, siekdama nuslėpti savo nusikaltimus, tiesa nugalės, o teisingumas triumfuos“, – rašė jis socialiniame tinkle Х. 2014 m. liepos mėn. Rusija numušė virš laikinai okupuotos Donecko srities dalies keleivinį lėktuvą, priklausantį „Malaysia Airlines“ kompanijai. Lėktuvas vykdė skrydį MH17 iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą. Lėktuve buvo 298 žmonės – neišgyveno nė vienas. Daugiau nei 190 žuvusiųjų buvo Nyderlandų piliečiai. 2022 m. Hagos teismas pripažino, kad lėktuvas buvo numuštas būtent Rusijos raketa, paleista iš okupuotos teritorijos. Teismas mano, kad MH17 reisas buvo numuštas „Buk“ raketa iš žemės ūkio lauko netoli Pervomaiskio.",
      • "pubDate": "2025-05-12 20:50:00",
      • "pubDateTZ": "UTC",
      • "image_url": "https://www.tv3.lt/Uploads/UArticles/leadPhotos/c9/10/d3/2f/c910d32fadaa662c736ec9be53a4d83d.jpg",
      • "video_url": null,
      • "source_id": "tv3",
      • "source_name": "Tv3",
      • "source_priority": 522167,
      • "source_url": "https://www.tv3.lt",
      • "source_icon": "https://i.bytvi.com/domain_icons/tv3.png",
      • "language": "lithuanian",
      • -
        "country": [
        • "lithuania"
        ],
      • -
        "category": [
        • "top"
        ],
      • "sentiment": "neutral",
      • -
        "sentiment_stats": {},
      • -
        "ai_tag": [
        • "awards and recognitions"
        ],
      • -
        "ai_region": [
        • "russia,europe/asia"
        ],
      • -
        "ai_org": [
        • "ica o )"
        ],
      • "duplicate": false
      },
    • -
      {},
    • -
      {
      • "article_id": "1ab9318a7e65f42c3a32ca47cca26c31",
      • "title": "هل تقود سياسات ستارمر الجديدة للهجرة إلى تقليل الأعداد... أم إلى خلق \"جزيرة من الغرباء\"؟",
      • "link": "https://arabic.euronews.com/my-europe/2025/05/12/starmers-new-immigration-policies-reduce-numbers-island-of-strangers",
      • "keywords": null,
      • "creator": null,
      • "description": "أعلن كير ستارمر عن سياسات هجرة جديدة تشمل تشديد متطلبات اللغة الإنكليزية، والحد من توظيف الأجانب في قطاع الرعاية، ضمن خطة تهدف إلى تقليص أعداد المهاجرين بشكل كبير.",
      • "content": "قال رئيس الوزراء البريطاني كير ستارمر إن المملكة المتحدة تواجه خطر التحول إلى \"جزيرة من الغرباء\" ما لم تُعتمد قواعد أكثر صرامة للهجرة، وذلك تزامنًا مع إعلان حكومته عن حزمة سياسات شاملة تهدف إلى تقليص عدد الوافدين إلى البلاد. ويأتي هذا التصعيد الحكومي في أعقاب التقدم اللافت الذي أحرزه حزب الإصلاح اليميني المتشدد في الانتخابات المحلية الأخيرة، حيث تمكن من السيطرة على 10 من أصل 23 مجلسًا مطروحًا للتنافس، محققًا 677 مقعدًا من أصل 1600 مقعد متاح. وفي هذا السياق، عقد ستارمر مؤتمرًا صحفيًا في داونينغ ستريت قبيل نشر ورقة السياسات الحكومية، تعهد فيه بـ\"استعادة السيطرة على حدودنا\"، مستعينًا بعبارة كثيرًا ما استخدمها أنصار حملة خروج بريطانيا من الاتحاد الأوروبي. أما على صعيد الأرقام، فقد أظهرت بيانات مكتب الإحصاءات الوطنية (ONS) أن صافي الهجرة انخفض خلال السنة المنتهية في يونيو/ حزيران 2024، مقارنةً بالذروة المسجّلة في العام السابق والتي بلغت 906 ألف شخص. جزيرة الغرباء وفي تصريح يحمل نبرة حاسمة، تعهّد ستارمر بتقليص معدلات الهجرة \"بشكل كبير\" قبل نهاية عمر البرلمان الحالي، رغم امتناعه عن تحديد رقم دقيق لهذا الخفض. وفي معرض توضيحه لأهمية القواعد المجتمعية، قال ستارمر: \"تعتمد الأمم على قواعد، قواعد عادلة. أحيانًا تكون مكتوبة، وغالبًا ما تكون غير مكتوبة، لكنها في جميع الأحوال تمنح قيمنا إطارًا واضحًا، وتوجّهنا ليس فقط نحو حقوقنا، بل أيضًا نحو مسؤولياتنا والالتزامات التي نتحملها تجاه بعضنا البعض\". وأكد ستارمر أن التنوع في المجتمع البريطاني يزيد من أهمية هذه القواعد، مضيفًا: \"في أمة متنوعة مثل أمتنا، وأنا أحتفل بذلك، تصبح هذه القواعد أكثر أهمية. فبدونها، نخاطر بأن نصبح جزيرة من الغرباء، بدلًا من أن نكون أمة تسير إلى الأمام معًا\". وفي انتقاد صريح لإرث الحكومة المحافظة السابقة، أشار ستارمر إلى أن صافي الهجرة \"تضاعف أربع مرات في أربع سنوات قصيرة ليصل إلى ما يقرب من مليون شخص\"، واصفًا ذلك بأنه أمر \"يصعب تصديقه\". وأضاف أن السياسة الجديدة تهدف إلى إعادة السيطرة على الهجرة من خلال نظام \"انتقائي\". وبالرجوع إلى الأرقام الرسمية، يُقدَّر صافي الهجرة إلى المملكة المتحدة بنحو 224 ألف شخص في العام حتى يونيو/ حزيران 2019، قبل أن يتراجع إلى نحو 111 ألف شخص في العام حتى يونيو/ حزيران 2020 بسبب جائحة كوفيد-19، وذلك بحسب بيانات مكتب الإحصاءات الوطنية (ONS). وقد ارتفع صافي الهجرة إلى 254 ألف في العام المنتهي في يونيو/ حزيران 2021، ثم شهد ارتفاعًا حادًا إلى 634 ألف في العام التالي، قبل أن يصل ذروته عند 906 ألف في العام المنتهي في يونيو/ حزيران 2023. ومع ذلك، تشير البيانات الأحدث إلى بداية انعكاس هذا الاتجاه، إذ يُقدّر أن صافي الهجرة انخفض إلى 728,000 في العام المنتهي في يونيو/ حزيران 2024. ويُعزى هذا الارتفاع في صافي الهجرة خلال السنوات الأخيرة إلى عدة عوامل، من بينها الحرب في أوكرانيا، وتدفق المواطنين البريطانيين العائدين من هونغ كونغ، بالإضافة إلى الزيادة الكبيرة في أعداد الطلاب الدوليين الذين اختاروا المملكة المتحدة وجهةً للدراسة، بعد أن حالت الجائحة سابقًا دون ذلك. علاوة على ذلك، ساهمت التعديلات التي أُدخلت على نظام الهجرة في أعقاب خروج بريطانيا من الاتحاد الأوروبي في تغيير المشهد، حيث تم استحداث أنواع جديدة من التأشيرات للوظائف المتخصصة، مما أدى إلى تدفّق المزيد من الوافدين من دول خارج الاتحاد الأوروبي. ما هي الإجراءات الجديدة؟ أما بشأن الإجراءات الجديدة، فتتضمن ورقة السياسات الحكومية مقترحات لتشديد متطلبات اللغة الإنجليزية للمهاجرين، من خلال إدخال اختبارات تُقيّم التحسينات التي يحققها الأفراد مع مرور الوقت. وبالإضافة إلى ذلك، سيتم رفع الحد الأدنى من المؤهلات المطلوبة للحصول على تأشيرة العمل الماهرة إلى مستوى الخريجين. وفي خطوة أخرى تهدف إلى تقليل أعداد المهاجرين ، ستنهي الحكومة حق الأجانب في التقدم بطلب التجنيس بعد خمس سنوات، حيث سيتوجب عليهم الآن الانتظار لمدة عشر سنوات قبل أن يصبحوا مؤهلين لذلك. ومن جهة أخرى، ستطال التغييرات الجديدة قطاع الرعاية الاجتماعية، إذ ستُمنع دور الرعاية من توظيف العمالة الأجنبية، رغم اعتمادها الكبير على هذه الفئة من الموظفين. ومع ذلك، أشارت الحكومة إلى وجود \"فترة انتقالية\" حتى عام 2028، سيتم خلالها تمديد التأشيرات الحالية، وسيسمح للمقيمين الأجانب بالتقدم لشواغر في قطاع الرعاية. ستارمر وشولتس يبحثان تعزيز العلاقات البريطانية-الأوروبية في تشيكرز على هامش جنازة البابا فرنسيس: لقاء غير تقليدي بين زيلينسكي وترامب وماكرون وستارمر ستارمر: لندن وباريس تعملان على خطة لوقف الحرب في أوكرانيا سيتم طرحها على ترامب ورغم هذا التدرج، تثير هذه الخطوة مخاوف من تفاقم النقص الحاد في عدد العاملين في القطاع، إذ تشير الإحصائيات الرسمية إلى وجود 131 ألف وظيفة شاغرة في مجال الرعاية الاجتماعية في إنجلترا وحدها خلال العام الماضي. وفي هذا السياق، وصف البروفيسور مارتن جرين، الرئيس التنفيذي لمؤسسة \"كير إنكلترا\"، الإجراءات بأنها \"ضربة ساحقة لقطاع هش بالفعل\"، مشيرًا إلى أن \"التوظيف الدولي لم يكن حلاً سحريًا، لكنه كان طوق نجاة\". أما في ما يتعلق بالطلاب الدوليين، فقد تعهدت الحكومة بتشديد المعايير التي يجب أن تفي بها المؤسسات التعليمية حتى تتمكن من استقطاب الطلبة الأجانب. وبموجب هذه التعديلات، لن يُسمح للخريجين بالبقاء في المملكة المتحدة سوى 18 شهرًا بعد التخرج، بدلًا من عامين كما كان معمولًا به سابقًا.",
      • "pubDate": "2025-05-12 20:15:28",
      • "pubDateTZ": "UTC",
      • "image_url": "https://static.euronews.com/articles/stories/09/28/16/94/1536x864_cmsv2_7e708a63-fbee-5a69-9249-aa7962299458-9281694.jpg",
      • "video_url": null,
      • "source_id": "euronews_arabic",
      • "source_name": "Euronews Arabic",
      • "source_priority": 2584,
      • "source_url": "https://arabic.euronews.com",
      • "source_icon": "https://i.bytvi.com/domain_icons/euronews_arabic.png",
      • "language": "arabic",
      • -
        "country": [
        • "montenegro",
        • "bosnia and herzegovina",
        • "cyprus",
        • "united kingdom",
        • "albania",
        • "malta",
        • "ireland",
        • "macedonia",
        • "spain",
        • "moldova",
        • "france",
        • "germany",
        • "san marino",
        • "switzerland",
        • "poland",
        • "netherland",
        • "hungary",
        • "italy",
        • "belgium",
        • "austria",
        • "greece",
        • "russia",
        • "sweden",
        • "norway",
        • "portugal",
        • "romania",
        • "serbia",
        • "bulgaria",
        • "czech republic",
        • "latvia",
        • "lithuania",
        • "slovakia",
        • "slovenia",
        • "ukraine",
        • "andorra",
        • "kosovo",
        • "liechtenstein",
        • "finland",
        • "monaco",
        • "vatican",
        • "belarus",
        • "denmark",
        • "estonia",
        • "luxembourg",
        • "croatia",
        • "iceland"
        ],
      • -
        "category": [
        • "world"
        ],
      • "sentiment": "neutral",
      • -
        "sentiment_stats": {},
      • -
        "ai_tag": [
        • "awards and recognitions"
        ],
      • -
        "ai_region": [
        • "qatar,asia"
        ],
      • "ai_org": null,
      • "duplicate": false
      },
    • -
      {
      • "article_id": "bcc3737cd7aa300ee6983e0186cecc73",
      • "title": "Trumpas išvyko į Persijos įlankos regioną",
      • "link": "https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2560293/trumpas-isvyko-i-persijos-ilankos-regiona",
      • -
        "keywords": [
        • "pasaulyje"
        ],
      • "creator": null,
      • "description": "JAV prezidentas Donaldas Trumpas išvyko į trijų dienų kelionę po Persijos įlankos regiono šalis. Prezidentinis lėktuvas „Air Force One“ pirmadienį pakilo iš Andrews oro pajėgų bazės netoli Vašingtono. Pirmoji kelionės stotelė bus Saudo Arabija. Po to D. Trumpas vyks į Katarą bei Jungtinius Arabų Emyratus.",
      • "content": "JAV prezidentas Donaldas Trumpas išvyko į trijų dienų kelionę po Persijos įlankos regiono šalis. Prezidentinis lėktuvas „Air Force One“ pirmadienį pakilo iš Andrews oro pajėgų bazės netoli Vašingtono. Pirmoji kelionės stotelė bus Saudo Arabija. Po to D. Trumpas vyks į Katarą bei Jungtinius Arabų Emyratus. Baltųjų rūmų duomenimis, daugiausiai dėmesio per kelionę bus skiriama ekonominiams santykiams su Persijos įlankos šalimis. Tikimasi dvišalių susitarimų aviacijos, gynybos, energetikos ir dirbtinio intelekto srityse. Taip pat bus kalbama apie Artimųjų Rytų konfliktą. Tai antroji D. Trumpo kelionė į užsienį nuo kadencijos pradžios prieš beveik keturis mėnesius. Balandžio pabaigoje JAV prezidentas Romoje dalyvavo gedulo iškilmėse, skirtose pagerbti mirusį popiežių Pranciškų. Prieš išskrisdamas D. Trumpas gynėsi nuo kaltinimų interesų konfliktu: jis ateityje kaip prezidentinį lėktuvą ketina naudoti Kataro pažadėtą prabangų lainerį. Tai „nuostabus“ Kataro gestas, sakė jis. D. Trumpas neatmeta, kad po apsilankymo Persijos įlankos šalyse skris toliau į Turkiją, kur gali įvykti derybos dėl taikos Ukrainoje. Prieš išskrisdamas jis sakė, jog jo apsilankymas įmanomas, jei ten įvyks tiesioginės derybos tarp Kyjivo ir Maskvos. Turkija pakvietė abi šalis. JAV tarpininkaujamas derybos dėl paliaubų prieš kurį laiką įstrigo.",
      • "pubDate": "2025-05-12 20:15:00",
      • "pubDateTZ": "UTC",
      • "image_url": "https://www.lrt.lt/img/2025/05/12/2069972-777326-1287x836.jpg",
      • "video_url": null,
      • "source_id": "lrt",
      • "source_name": "Lrt",
      • "source_priority": 148707,
      • "source_url": "https://www.lrt.lt",
      • "source_icon": "https://i.bytvi.com/domain_icons/lrt.png",
      • "language": "lithuanian",
      • -
        "country": [
        • "lithuania"
        ],
      • -
        "category": [
        • "top"
        ],
      • "sentiment": "neutral",
      • -
        "sentiment_stats": {},
      • -
        "ai_tag": [
        • "awards and recognitions"
        ],
      • -
        "ai_region": [
        • "gulf,north carolina,united states of america,north america",
        • "gulf,papua new guinea,australia/oceania"
        ],
      • "ai_org": null,
      • "duplicate": true
      },
    • -
      {},
    • -
      {},
    • -
      {},
    • -
      {
      • "article_id": "e8ae6e07f5452df65fda568b41a5f699",
      • "title": "Šiaurės Makedonija nutildė Lietuvos rankininkus ir stebėjosi didžiule pergale Europos čempionato atrankoje",
      • "link": "https://www.tv3.lt/naujiena/sportas/siaures-makedonija-nutilde-lietuvos-rankininkus-ir-stebejosi-didziule-pergale-europos-cempionato-atrankoje-n1419635",
      • "keywords": null,
      • "creator": null,
      • "description": "Sekmadienį baigėsi 2026 m. Europos vyrų rankinio čempionato atranka. Šeštasis turas lemtingas buvo Lietuvos rinktinei – mūsiškiai atranką baigė skaudžiu pralaimėjimu išvykoje 17:26 (11:13) prieš Šiaurės Makedonijos rinktinę. Per visą antrąjį kėlinį mūsiškiai pelnė vos 6 įvarčius. Gintaro Savukyno treniruojama Lietuvos rinktinė susitikimą pradėjo įspūdingu spurtu 4:0 ir nutildė sausakimšą „Jane Sandanski“ areną. Net 8 min.",
      • "content": "Gintaro Savukyno treniruojama Lietuvos rinktinė susitikimą pradėjo įspūdingu spurtu 4:0 ir nutildė sausakimšą „Jane Sandanski“ areną. Net 8 min. įvarčių nepelniusių makedonų treneris Kirilas Lazarovas buvo priverstas prašyti minutės pertraukėlės. Šeimininkams pakeitus vartininką ir į vartus stojus Martinui Tomovskiui, lietuvių puolimas ėmė strigti ir makedonai 18 min. išlygino rezultatą 7:7. Netrukus šeimininkai išsiveržė į priekį, o pirmą kėlinį laimėjo 13:11. Antrajame kėlinyje lietuvių puolimas visiškai užstrigo ir makedonai pabėgo į priekį. TAIP PAT SKAITYKITE: K. Lazarovas po pergalės Šiaurės Makedonijos žiniasklaidai pabrėžė, kad pergalės tokiu dideliu skirtumu nesitikėjo. „Sveikinimai vaikinams, jie parodė, kaip stipriai norėjo patekti į Europos čempionatą. Rungtynes pradėjome blogai – tipiškai „makedoniškai“. Sunkaus starto ir tikėjausi, todėl prieš mačą nedalinau garsių pažadų. Visgi, laikui bėgant po truputį perėmėme rungtynių kontrolę į savo rankas. Vyrai parodė charakterį, nepradėjo panikuoti po prasto starto ir nesinervino, kas nebūdinga mūsų mentalitetui. Sugebėjimas išlaikyti šaltą protą yra šitos rinktinės stiprybė. Nepraradome koncentracijos ir kantriai siekėme savo tikslo. Tiesą pasakius, pergalės tokiu dideliu skirtumu nesitikėjau. Sveikinu visus žaidėjus. Dabar kiek atsikvėpsime, o tada kibsime į naujus darbus. Žinome, kad kautis su geriausiomis Europos rinktinėmis bus labai sunku. Europos čempionatas yra dar aukštesnio lygio nei planetos pirmenybės“, – teigė K. Lazarovas.",
      • "pubDate": "2025-05-12 20:08:00",
      • "pubDateTZ": "UTC",
      • "image_url": "https://www.tv3.lt/Uploads/UGallery/photos/f7/f3/16/85/f7f316851d78abbb9f610043bdfbbaa5.jpg",
      • "video_url": null,
      • "source_id": "tv3",
      • "source_name": "Tv3",
      • "source_priority": 522167,
      • "source_url": "https://www.tv3.lt",
      • "source_icon": "https://i.bytvi.com/domain_icons/tv3.png",
      • "language": "lithuanian",
      • -
        "country": [
        • "lithuania"
        ],
      • -
        "category": [
        • "top"
        ],
      • "sentiment": "neutral",
      • -
        "sentiment_stats": {},
      • -
        "ai_tag": [
        • "sports"
        ],
      • -
        "ai_region": [
        • "macedonia,ohio,united states of america,north america"
        ],
      • "ai_org": null,
      • "duplicate": false
      },
    • -
      {},
    • -
      {
      • "article_id": "eae59a61e5f809ebe361af8a48ab6098",
      • "title": "Teisingumo ministerija Kybartų užsieniečių registracijos centre svarsto įkurti atvirąją koloniją",
      • "link": "https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/teisingumo-ministerija-kybartu-uzsienieciu-registracijos-centre-svarsto-ikurti-atviraja-kolonija-n1419634",
      • "keywords": null,
      • "creator": null,
      • "description": "Teisingumo ministerija svarsto 2023-aisiais uždaryto užsieniečių registracijos centro Kybartuose patalpose įkurti atvirąją koloniją, pirmadienį skelbia LRT „Panorama“. Tuo metu Vidaus reikalų ministerija teigia, kad tai – rezervinis centras. „Kalbama apie atviro tipo kalinimo įstaigą. Dabar kaip tik gaunam teigiamus atsakymus, kad aplinkui esantys verslininkai labai norėtų, kad tie asmenys ten būtų, nes yra poreikis darbo jėgos.",
      • "content": "Tuo metu Vidaus reikalų ministerija teigia, kad tai – rezervinis centras. „Kalbama apie atviro tipo kalinimo įstaigą. Dabar kaip tik gaunam teigiamus atsakymus, kad aplinkui esantys verslininkai labai norėtų, kad tie asmenys ten būtų, nes yra poreikis darbo jėgos. Tai matom, kad tikrai dėliojasi visi pliusai palankiai“, – LRT sakė teisingumo ministras Rimantas Mockus. TAIP PAT SKAITYKITE: Tuo metu Kybartų bendruomenės pirmininkė nacionaliniam transliuotojui sakė, jog buvo atlikta gyventojų apklausa, kurioje didesnė dalis apklaustųjų nepritarė tokios įstaigos atsiradimui. BNS rašė, kad kilus migrantų antplūdžiui į rytines Europos Sąjungos (ES) nares iš Baltarusijos buvusių Kybartų pataisos namų teritorijoje 2021-ųjų rugsėjį pradėjo veikti užsieniečių registracijos centras. Centro veiklos pradžioje jame gyveno apie 700 migrantų. Jį uždarius nuspręsta, jog administracinės patalpos bus naudojamos netoliese veikiančios sieną su Rusija saugančios pasieniečių Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos reikmėms, o ateityje, esant poreikiui, teritorija galėtų būti naudojama užsieniečiams apgyvendinti. Praėjusių metų sausį Europos Komisijai Lietuvai skyrus beveik 10 mln. eurų pabėgėlių priėmimo sistemai stiprinti, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija planavo papildomai investuoti ir į buvusio užsieniečių registracijos centro atnaujinimą, kad priėmimo sąlygos atitiktų galimą migracijos srauto augimą. Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius LRT teigė, kad centro pastatai suremontuoti, infrastruktūra įrengta už ES lėšas, jį prižiūri Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Todėl turėti tokį centrą įpareigoja Bendrija. „Turim turėti paruoštų vietų tam, kad jeigu prireiks, galėtume priimti migrantus, pabėgėlius, kuriems turėsim suteikti vietą, kol bus nustatyta jų tapatybė, jų prašymai. Tai tas centras ten ir yra, jis yra kaip rezervinis, laikinai užkonservuotas“, – sakė V. Kondratovičius. Kaip nurodė LRT, ministras pridūrė, kad patalpos galėtų būti panaudotos kitam tikslui, jei būtų įrodyta, kad šios bus racionaliai išnaudotos.",
      • "pubDate": "2025-05-12 20:06:00",
      • "pubDateTZ": "UTC",
      • "image_url": "https://www.tv3.lt/Uploads/UArticles/leadPhotos/68/10/e7/fb/6810e7fb6f3f7d78586d1c224e6d905b.jpg",
      • "video_url": null,
      • "source_id": "tv3",
      • "source_name": "Tv3",
      • "source_priority": 522167,
      • "source_url": "https://www.tv3.lt",
      • "source_icon": "https://i.bytvi.com/domain_icons/tv3.png",
      • "language": "lithuanian",
      • -
        "country": [
        • "lithuania"
        ],
      • -
        "category": [
        • "top"
        ],
      • "sentiment": "neutral",
      • -
        "sentiment_stats": {},
      • -
        "ai_tag": [
        • "awards and recognitions"
        ],
      • -
        "ai_region": [
        • "cyprus,asia/europe"
        ],
      • "ai_org": null,
      • "duplicate": true
      },
    • -
      {},
    • -
      {
      • "article_id": "356277f087f068ddb595e50d1df2ea99",
      • "title": "Lenkijos prezidento rinkimai gali atnešti pokyčių arba pratęsti įtampą valdžioje",
      • "link": "https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2560247/lenkijos-prezidento-rinkimai-gali-atnesti-pokyciu-arba-pratesti-itampa-valdzioje",
      • -
        "keywords": [
        • "pasaulyje"
        ],
      • "creator": null,
      • "description": "Lenkijos prezidento rinkimai, kurių pirmasis turas vyks šį sekmadienį, gali sustiprinti valdančiųjų centristų pozicijas arba pratęsti jų sudėtingą bendradarbiavimą su konservatyviu prezidentu.",
      • "content": "Lenkijos prezidento rinkimai, kurių pirmasis turas vyks šį sekmadienį, gali sustiprinti valdančiųjų centristų pozicijas arba pratęsti jų sudėtingą bendradarbiavimą su konservatyviu prezidentu. Antrąją penkerių metų kadenciją baigiantis Andrzejus Duda – pagrindinės dešiniojo sparno opozicinės partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) sąjungininkas – nuo 2023 metų, kai į valdžią atėjo centristų premjeras Donaldas Tuskas, aktyviai naudojosi veto teise. Nuo tada, kai D. Tuskas atėjo į valdžią, Lenkija sustiprino savo bendradarbiavimą su Europos Sąjunga (ES) ir įtvirtino Varšuvos tvirtą paramą Ukrainai, kuri daugiau nei trejus metus kovoja su Rusijos plataus masto invazija. Šiuo metu viešosios nuomonės apklausose pirmauja Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis, kurį remia D. Tusko Pilietinė koalicija (KO). Naujausiais duomenimis, jį palaiko 32 proc. apklaustųjų. Varšuvos mero pagrindiniu konkurentu laikomas dešiniųjų kandidatas į prezidentus Karolis Nawrockis. Jį remia A. Duda ir PiS, o apklausų duomenimis, jį palaiko 25 proc. respondentų. Balandžio pabaigoje Baltuosiuose rūmuose jis susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Tačiau šį susitikimą Lenkijoje pasmerkė kai kurie valdančiosios partijos politikai, apkaltinę D. Trumpą kišimusi į nacionalinius rinkimus. Pagal viešosios nuomonės apklausas, trečią vietą užima 38-erių kraštutinių dešiniųjų kandidatas Slawomiras Mentzenas, kurį remia 14 proc. apklaustųjų. Jei nė vienas kandidatas gegužės 18 dieną nesurinks bent 50 proc. balsų, birželio 1 dieną vyks antrasis rinkimų turas, kuriame dalyvaus du didžiausio rinkėjų palaikymo sulaukę kandidatai. Lenkijoje prezidentas yra ginkluotųjų pajėgų vadas, vadovauja užsienio politikai ir turi teisę teikti ir vetuoti įstatymus. Ar nesutarimai tarp prezidento ir valdančiųjų tęsis? Lenkija šiuo metu išgyvena sudėtingą centristinės vyriausybės ir prezidento sąveiką. A. Duda yra ne kartą vetavęs kai kurias vyriausybės teisėkūros iniciatyvas, be to, jis nesutaria su valdančiąja koalicija dėl Lenkijos teismų sistemos padėties. „Makrolygiu problema yra Lenkijos vaidmuo geopolitikoje apskritai, o konkrečiau – Europos Sąjungoje“, – sakė Varšuvos universiteto politikos mokslininkė ir valstybinio viešosios nuomonės tyrimų instituto CBOS vadovė Ewa Marciniak. E. Marciniak naujienų agentūrai AFP teigė, kad prezidento rinkimai nulems, ar nesutarimai tarp valdančiųjų ir šalies vadovo tęsis, ar galiausiai ši tendencija bus nutraukta. Jei K. Nawrockis laimės rinkimus, jos nuomone, politinė konfrontacija ir poliarizacija tarp valdančiosios partijos ir prezidento tęsis, kaip tai vyksta šiuo metu A. Dudos prezidentavimo laikotarpiu. Tuo tarpu R. Trzaskowskio pergalė turėtų palengvinti D. Tusko rinkimų kampanijos metu duotų pažadų įgyvendinimą. Šiuo metu kai kurie rinkėjai jaučia nusivylimą D. Tusko vyriausybe, nes ši tik iš dalies įvykdė arba vėluodama vykdo savo pažadus. Tarp nusivylusiųjų – moterų teisių gynėjai, vis dar laukiantys pokyčių griežtuose Lenkijos abortų įstatymuose. Antimigracinė dezinformacija Pagrindinės prezidento rinkimų temos yra saugumas, tarptautiniai santykiai, migracija ir socialinės išmokos šimtams tūkstančių ukrainiečių, kuriuos Lenkija priėmė po to, kai 2022-aisiais Rusija įsiveržė į Ukrainą. Du pagrindiniai pretendentai nesutaria dėl Lenkijos globalių partnerystės santykių. K. Nawrockis tvirtina, kad Lenkija turėtų sutelkti dėmesį pirmiausia į Jungtines Valstijas ir NATO, o R. Trzaskowskis pabrėžia ES svarbą. Sociologas Stanislawas Mocekas AFP teigė, kad Varšuvos meras pasisako už „euroatlantinės politikos tęsimą, tačiau stiprinant Europos pozicijas tuo atveju, jei JAV įtaka ateinančiais metais žymiai sumažės“. Jis pridūrė, kad K. Nawrockis yra parodęs nepasitikėjimą Europa, ypač Prancūzija ir Vokietija. Dešiniųjų kandidatas paragino įvesti kontrolę prie sienos su Vokietija, kuri, jo teigimu, siunčia nelegalius migrantus į Lenkiją. Tačiau S. Mentzenas nuėjo dar toliau. Jis pareiškė, kad Varšuva turėtų „sulaikyti vokiečių policijos pareigūnus“, kurie, jo teigimu, palieka migrantus Lenkijos teritorijoje. Antimigracinė dezinformacija jau kelerius metus klesti Lenkijoje. Šiuo metu šalyje gyvena tūkstančiai ukrainiečių, kurie pabėgo į kaimyninę Lenkiją po to, kai Rusija pradėjo invaziją. „Nauja tai, kad dabar tai derinama su antivokiška retorika, kuri maitina antivokiškas ir antieuropines fobijas“, – sakė nepriklausoma socialinės žiniasklaidos ekspertė Anna Mierzynska.",
      • "pubDate": "2025-05-12 20:04:00",
      • "pubDateTZ": "UTC",
      • "image_url": "https://www.lrt.lt/img/2025/05/12/2069884-221875-1287x836.jpg",
      • "video_url": null,
      • "source_id": "lrt",
      • "source_name": "Lrt",
      • "source_priority": 148707,
      • "source_url": "https://www.lrt.lt",
      • "source_icon": "https://i.bytvi.com/domain_icons/lrt.png",
      • "language": "lithuanian",
      • -
        "country": [
        • "lithuania"
        ],
      • -
        "category": [
        • "top"
        ],
      • "sentiment": "neutral",
      • -
        "sentiment_stats": {},
      • -
        "ai_tag": [
        • "awards and recognitions"
        ],
      • -
        "ai_region": [
        • "poland,europe"
        ],
      • "ai_org": null,
      • "duplicate": true
      },
    • -
      {},
    • -
      {},
    • -
      {},
    • -
      {
      • "article_id": "7708cce7cf28fe92a96b444ce1e5d7a8",
      • "title": "„Eurovizijos“ kaimelyje pasirodęs „Katarsis“ palydėtas ovacijomis",
      • "link": "https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/2560290/eurovizijos-kaimelyje-pasirodes-katarsis-palydetas-ovacijomis",
      • -
        "keywords": [
        • "muzika"
        ],
      • "creator": null,
      • "description": "Dieną po oficialaus „Eurovizijos“ atidarymo, Lietuvai atstovaujanti grupė „Katarsis“ pasirodė „Eurovizijos“ kaimelio scenoje, kur surengė trumpą pasirodymą konkurso gerbėjams, mūsų atlikėjus pasitikusiems audringais plojimais.",
      • "content": "Dieną po oficialaus „Eurovizijos“ atidarymo, Lietuvai atstovaujanti grupė „Katarsis“ pasirodė „Eurovizijos“ kaimelio scenoje, kur surengė trumpą pasirodymą konkurso gerbėjams, mūsų atlikėjus pasitikusiems audringais plojimais. Dieną po atidarymo, mūsų atlikėjai turėjo progą kiek atsikvėpti – antrojo pusfinalio dalyvių repeticijos prasidės tik trečiadienį, tad porą dienų jie gali skirti pasiruošimui ir suplanuotiems interviu su žiniasklaida. Tiesa, pirmadienio vakarą puikia repeticija „Katarsiui“ tapo pasirodymas „Eurovizijos“ kaimelyje. Prasidėjus eurovizinei savaitei, viena pagrindinių Bazelio gatvių virto „Eurovizijos“ bulvaru. Bazelio parodų ir mugių centre įsikūrė „Eurovizijos“ klubas, kuriame gerbėjai gali šokti iki paryčių, o taip pat ir „Eurovizijos“ kaimelis su nemokamais renginiais, pramogomis, žaidimais, maisto kioskeliais, suvenyrų stendais ir didele scena. Ją „Katarsis“ išbandė pirmadienio vakarą ir atliko savo eurovizinę dainą „Tavo akys“. Mūsiškių pasirodymas buvo palydėtas garsiais plojimais, o tarp žiūrovų buvo matyti ir lietuviška vėliava. Kaimelyje, kuris pirmą sykį istorijoje įsikūrė po stogu, o ne po atviru dangumi, pasirodo šių ir ankstesnių metų „Eurovizijos“ žvaigždės. Kiek vėliau tą patį vakarą kaip ir „Katarsis“, kaimelyje susirinkusiems gerbėjams pasirodymą surengė ir 2014 m. konkurso laimėtoja Conchita Wurst. Taip pat čia numatyti džiazo ir hiphopo koncertai, 90-ųjų muzikai skirtame vakarėlyje – tų laikų šokių muzikos žvaigždės „Snap!“, „Rednex“ ir „Twenty 4 Seven“.",
      • "pubDate": "2025-05-12 19:43:00",
      • "pubDateTZ": "UTC",
      • "image_url": "https://www.lrt.lt/img/2025/05/12/2069957-948073-1287x836.png",
      • "video_url": null,
      • "source_id": "lrt",
      • "source_name": "Lrt",
      • "source_priority": 148707,
      • "source_url": "https://www.lrt.lt",
      • "source_icon": "https://i.bytvi.com/domain_icons/lrt.png",
      • "language": "lithuanian",
      • -
        "country": [
        • "lithuania"
        ],
      • -
        "category": [
        • "top"
        ],
      • "sentiment": "neutral",
      • -
        "sentiment_stats": {},
      • -
        "ai_tag": [
        • "entertainment",
        • "awards and recognitions"
        ],
      • "ai_region": null,
      • "ai_org": null,
      • "duplicate": false
      },
    • -
      {
      • "article_id": "b6dfd53e9263bdfe2f4acf2f90e16328",
      • "title": "Modestas Dirsė trečią kartą iš eilės laimėjo Druskininkų maratoną",
      • "link": "https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2560285/modestas-dirse-trecia-karta-is-eiles-laimejo-druskininku-maratona",
      • -
        "keywords": [
        • "sportas"
        ],
      • "creator": null,
      • "description": "Savaitgalį Lietuvos kultūros sostinėje, Druskininkuose, praūžė vienas didžiausių pavasario bėgimų Lietuvoje – „RASA Druskininkų maratonas“. Daugybė bėgikų ir aktyviai nusiteikusių žmonių stojo prie starto linijos ir gražiausiais kurorto takais bei takeliais įveikė sau patinkančią distanciją, rašoma organizatorių pranešime žiniasklaidai.",
      • "content": "Savaitgalį Lietuvos kultūros sostinėje, Druskininkuose, praūžė vienas didžiausių pavasario bėgimų Lietuvoje – „RASA Druskininkų maratonas“. Daugybė bėgikų ir aktyviai nusiteikusių žmonių stojo prie starto linijos ir gražiausiais kurorto takais bei takeliais įveikė sau patinkančią distanciją, rašoma organizatorių pranešime žiniasklaidai. Trečius metus iš eilės prestižinę maratono rungtį Druskininkuose laimėjo Modestas Dirsė. Jis 42,195 km nubėgo per 2 val. 42 min. 28 sek. Jis neseniai Kauno maratone pagerino asmeninį rekordą (2:24.15), todėl Druskininkuose pačio rezultato pernelyg neakcentavo. „Druskininkuose tikslas buvo labai paprastas – laimėti ir apginti čempiono titulą. Po savo rekordinio pasirodymo Kaune, čia norėjosi kuo labiau mėgautis varžybomis“, – sakė M. Dirsė. Lygindamas įvairius bėgimo renginius, M. Dirsė išskyrė Druskininkų maratono gamtos vaizdus ir ramybę. „Druskininkų maratonas išsiskiria savo žaluma – nė viename maratone nėra taip, kad bėgimo metu nepamatytum nė vieno automobilio, nors bėgama keliais ir dviračių takais. Tai man tikriausiai ir yra didžiausias išskirtinumas. Didžioji dalis trasos driekiasi dviračių takais, kurie eina per miškus, todėl pats maratonas yra labai „žalias“. Yra kelios nuokalnės, kurios nėra „smagios“, bet kadangi Druskininkuose paprastai asmeninių rekordų nesiekiu, tai man šis maratonas yra vienas maloniausių. Be to, kadangi esu dzūkas, o tėviškė – netoli Druskininkų, tai man šis bėgimas kaip „namų aikštelės“ varžybos“, – šypsojosi M. Dirsė. Antras Druskininkų maratone finišavo patyręs triatlonininkas Marijus Butrimavičius – 2 val. 47 min. 53 sek. Trečias liko Žydrūnas Stelmokas (2:49.53). Tarp moterų greičiausia buvo Lina Vičkačkienė (3:31.35). Antra buvo Raminta Gaulė (4:17.37), trečia – Saulė Jucevičienė (4:44.29). Pusmaratonio distancijoje užtikrintai nugalėjo Andrius Jakševičius – 1 val. 16 min. Antrąją vietą užėmė Arūnas Valuckis (1:20.25), trečiąją – Igoris Černikovas (1:20.32). Moterų tarpe greičiausia buvo Rugilė Augustaitytė (1:34.04), nežymiai aplenkusi Moniką Rudienę (1:35.01). Trečia finišavo Jūratė Antanavičienė (1:40.02).",
      • "pubDate": "2025-05-12 19:41:00",
      • "pubDateTZ": "UTC",
      • "image_url": "https://www.lrt.lt/img/2025/05/12/2069936-859136-1287x836.jpg",
      • "video_url": null,
      • "source_id": "lrt",
      • "source_name": "Lrt",
      • "source_priority": 148707,
      • "source_url": "https://www.lrt.lt",
      • "source_icon": "https://i.bytvi.com/domain_icons/lrt.png",
      • "language": "lithuanian",
      • -
        "country": [
        • "lithuania"
        ],
      • -
        "category": [
        • "top"
        ],
      • "sentiment": "neutral",
      • -
        "sentiment_stats": {},
      • -
        "ai_tag": [
        • "awards and recognitions"
        ],
      • "ai_region": null,
      • "ai_org": null,
      • "duplicate": false
      },
    • -
      {
      • "article_id": "df5eaeb97a74d51784ce955fe0d88a03",
      • "title": "Klaipėdietis Tadd Ilgas Danijoje per 66 sekundes iškovojo užtikrintą pergalę MMA turnyre",
      • "link": "https://www.tv3.lt/naujiena/sportas/klaipedietis-tadd-ilgas-danijoje-per-66-sekundes-iskovojo-uztikrinta-pergale-mma-turnyre-n1419627",
      • "keywords": null,
      • "creator": null,
      • "description": "Tadd Ilgas – 19 – metis klaipėdietis, perspektyvus MMA (mišrių kovos menų) kovotojas, turintis stiprius braziliško džiu džitsu įgūdžius, violetinio diržo savininkas. Jis yra daugkartinis Lietuvos, Latvijos ir kitų turnyrų BJJ bei MMA nugalėtojas. Šiuo metu didžiausią dėmesį skiria mišriems kovų menams. Neseniai grįžo iš Brazilijos, kur beveik pusę metų tobulino savo kovotojo įgūdžius su žymiais UFC kovotojais.",
      • "content": "TAIP PAT SKAITYKITE: 2024 m. gruodžio 13 d. jis dalyvavo tarptautiniame renginyje Rio de Žaneire, Brazilijoje, prieš Douglas da Lapa per „Shooto Brasil 127“ , tačiau sėkmė nebuvo jo pusėje. Likęs Brazilijoje Tadd visą laiką intensyviai ir tikslingai treniravosi klube Team Nova União, kur yra ruošiami didelį pripažinimą pasaulyje pelnę MMA sportininkai. Tad nenuostabu, kad Tadd grįžo kupinas pasitikėjimo ir puikiai pasiruošęs. Šių metų gegužės 10d. Tadd vėl buvo pakviestas į Daniją, kur Aalborg mieste vyko MMA Galla tarptautinis renginys. Tai Danijoje vykstantis didžiausias mišrių kovos menų (MMA) renginių ciklas, pritraukiantis tiek profesionalius, tiek mėgėjus kovotojus iš kaimyninių šalių Šie renginiai išsiskiria aukštu organizacijos lygiu, įtraukiančia atmosfera ir stipria kovų korta. Tadd nugalėjo priešininką iš Norvegijos Shkamb Kulludra , kovą baigė jau pirmame raunde vos per 1 minutę 6 sekundes, naudodamas skausmingą smaugimą „triangle choke“. Arenoje buvo ir nemažai lietuvių, todėl svetur girdint tautiečių skanduojamą „Lietuva“ suteikė dar daugiau motyvacijos. O savo profesionalią MMA karjerą pradėjo 2023m rugsėjo 30d. ir debiutavo Danijoje vykusiame tarptautiniame renginyje, kurį organizavo ta pati organizacija MMA Galla. Jis nugalėjo Rasmus Elehrs per pirmąjį raundą atlikęs skausmingą kaklo smaugimo veiksmą (submission). Klaipėdoje vaikinas treniruojasi pas brazilų trenerį Iran Mascarenhas BJJ imtynių klubas Team Mascarenhas Klaipėda klube. Tadd vizija visada buvo patekti į profesionalų lygą, o su šiuo treneriu šis tikslas jau yra įgyvendinamas. Vaikino entuziazmas ir tikslai, trenerio nuoseklus darbas ir turimi įgūdžiai duoda rezultatų, tokiu būdu garsinamas ne tik gimtasis miestas Klaipėda, bet ir Lietuvos valstybė.",
      • "pubDate": "2025-05-12 19:40:27",
      • "pubDateTZ": "UTC",
      • "image_url": "https://www.tv3.lt/Uploads/UGallery/photos/84/8c/e4/d5/848ce4d5c52011ca3cc14baa4bdd8e68.jpg",
      • "video_url": null,
      • "source_id": "tv3",
      • "source_name": "Tv3",
      • "source_priority": 522167,
      • "source_url": "https://www.tv3.lt",
      • "source_icon": "https://i.bytvi.com/domain_icons/tv3.png",
      • "language": "lithuanian",
      • -
        "country": [
        • "lithuania"
        ],
      • -
        "category": [
        • "top"
        ],
      • "sentiment": "neutral",
      • -
        "sentiment_stats": {},
      • -
        "ai_tag": [
        • "energy"
        ],
      • -
        "ai_region": [
        • "denmark,europe"
        ],
      • "ai_org": null,
      • "duplicate": false
      },
    • -
      {
      • "article_id": "024b8bdaebba3550994270340e41f048",
      • "title": "Lietuvos diskgolfo taurės trečiojo etapo rezultatai Domeikavoje: įspūdingas dalyvių skaičius ir auganti sporto bendruomenė",
      • "link": "https://www.tv3.lt/naujiena/sportas/lietuvos-diskgolfo-taures-treciojo-etapo-rezultatai-domeikavoje-ispudingas-dalyviu-skaicius-ir-auganti-sporto-bendruomene-n1419626",
      • "keywords": null,
      • "creator": null,
      • "description": "Praėjusį savaitgalį Domeikavoje praūžė trečiasis Lietuvos diskgolfo taurės etapas, sukvietęs gausų būrį šio sparčiai populiarėjančio sporto entuziastų iš visos šalies. Dviejų dienų turnyre varžėsi beveik 130 žaidėjų, nuo jaunimo iki patyrusių veteranų. Turnyrą organizavo VšĮ „Chilli Disc Golf“, o varžybų direktoriumi dirbo Karolis Lukoševičius.",
      • "content": "TAIP PAT SKAITYKITE: Diskgolfas – tai sportas, kuriame, kaip ir tradiciniame golfe, siekiama disku įmesti į specialią krepšį per kuo mažiau metimų. Žaidimas vyksta gamtoje, o diskgolfo trasos dažnai kuriamos miškingose ar parkų teritorijose, kur sportas dera su gamtos grožiu ir aktyviu laisvalaikiu. Lietuvoje ši sporto šaka sparčiai auga, o Domeikava tampa vienu svarbiausių jos taškų. Domeikavos diskgolfo parkas įkurtas istorinėje Domeikavos forto teritorijoje – vietoje, kuri ilgą laiką buvo apleista ir mažai lankoma. Tačiau atsiradus diskgolfo parkui, ši erdvė tapo ne tik sporto, bet ir bendruomenės traukos centru. Parkas buvo puikiai paruoštas varžyboms – tai ne tik organizatorių, bet ir Domeikavos seniūnijos bei Domeikavos bendruomenės centro nuopelnas. Būtent jų dėka ši sporto šventė galėjo įvykti tokioje išskirtinėje aplinkoje. Nuoširdi padėka jiems už rūpestį, partnerystę ir bendradarbiavimą. Šeštadienį Domeikavoje rungėsi amžiaus grupių (40+, 50+), jaunimo (iki 18 m.), ir mėgėjų divizionai. Iš viso pirmąją dieną startavo 80 žaidėjų. Parko par buvo nustatytas 57. MP40 1. Darius Gricius ( Vilnius ) – 113 (−1 nuo PAR per dvi dienas) 2. Arnas Stankevičius (Kazlų Rūda) – 117 (+3) 3. Darius Žukauskas (Trušeliai, Klaipėdos r) – 119 (+5) FP40 1. Oksana Žukauskienė (Trušeliai, Klaipėdos r.) – 126 (+12) 2. Elvyra Strelkauskienė (Jonavos r.) – 164 (+50) MP50 1. Raimondas Mikalkėnas (Kauno r.) – 118 (+4) 2. Miroslavas Jurgelevičius (Jonavos r.) – 125 (+11) 3. Antanas Strelkauskas (Jonavos r.) – 126 (+12) FP50 1. Daiva Pranukevičienė (Elektrėnai) – 161 (+47) 2. Erika Buikauskienė (Panevėžio r.) – 163 (+49) MA1 (pažengusiųjų mėgėjų divizionas) 1. Linas Strelkauskas (Jonavos r.) – 111 (−3) 2. Karolis Lukoševičius (Kauno r..) – 112 (−2) 3. Vytautas Lukas Paukštė (Vilnius) – 120 (+6) MA4 (pradedančiųjų mėgėjų divizionas) 1. Marius Gurskas (Molėtai) – 120 (+6) 2. Vitoldas Jakelaitis (Kaunas) – 120 (+6) 3. Vytautas Giedraitis (Vilnius) – 126 (+12) FA4 1. Ingrida Ruželytė (Kaunas) – 168 (+54) MJ18 (jaunimo iki 18 m.) 1. Paulius Juozapavičius (Kaunas) – 113 (−1) 2. Herkus Nakrevičius (Klaipėdos r.) – 162 (+48) 3. Ainoras Ciekanauskas (Jonavos r.) – 165 (+51) FJ18 1. Emili Mackonytė (Pakruojis) – 173 (+59) Sekmadienį trasoje varžėsi stipriausi šalies žaidėjai – vyrų (MPO) ir moterų (FPO) atvirojo diviziono dalyviai. MPO 1. Linas Strelkauskas (Jonavos r.) – 105 (−9) 2. Adomas Brazauskas (Kulautuva) – 107 (−7) 3. Paulius Juozapavičius (Kaunas) – 108 (−6) FPO 1. Svetlana Kobec ( Vilnius) – 128 (+14) 2. Mireta Jurgelevičiūtė (Jonava) – 139 (+25) 3. Nadezhda Memelova (Vilnius) – 143 (+29) Turnyro organizatoriai VšĮ „Chilli Disc Golf“ džiaugiasi sėkmingu renginiu ir dėkoja visiems dalyviams, savanoriams bei partneriams. Ypatingas dėkui Domeikavos seniūnijai ir Domeikavos bendruomenės centrui – be jūsų tokia šventė neįvyktų. Tikimės, kad šis parkas dar ilgai džiugins tiek sportininkus, tiek vietos gyventojus, o Domeikava toliau skleis žinią apie diskgolfą visoje Lietuvoje.",
      • "pubDate": "2025-05-12 19:37:00",
      • "pubDateTZ": "UTC",
      • "image_url": "https://www.tv3.lt/Uploads/UGallery/photos/5f/b3/65/7f/5fb3657fb8d05db0780568341e6b633b.jpg",
      • "video_url": null,
      • "source_id": "tv3",
      • "source_name": "Tv3",
      • "source_priority": 522167,
      • "source_url": "https://www.tv3.lt",
      • "source_icon": "https://i.bytvi.com/domain_icons/tv3.png",
      • "language": "lithuanian",
      • -
        "country": [
        • "lithuania"
        ],
      • -
        "category": [
        • "top"
        ],
      • "sentiment": "neutral",
      • -
        "sentiment_stats": {},
      • -
        "ai_tag": [
        • "awards and recognitions"
        ],
      • "ai_region": null,
      • "ai_org": null,
      • "duplicate": false
      },
    • -
      {
      • "article_id": "ffeac752fef97356851d2b715aab6989",
      • "title": "Tritaškiais prapliupęs ispanas ir PAO dėjo žingsnį Graikijos finalo link",
      • "link": "https://www.basketnews.lt/news-224418-tritaskiais-prapliupes-ispanas-ir-pao-dejo-zingsni-graikijos-finalo-link.html",
      • "keywords": null,
      • "creator": null,
      • "description": "Graikijos lygos įsibėgėja pusfinalio etapas. Pergale jį pradėjo Atėnų „Panathinaikos“ namuose 101:69 (29:19, 29:26, 19:13, 24:11) sutriuškinęs Patrų „Promitheas“ klubą bei serijoje iki 3 pergalių išsiveržęs 1-0. Kitoje pusfinalio poroje Pirėjo „Olympiakos“ prieš Mindaugo Kuzminsko atstovaujamą Atėnų AEK pirmauja 1-0. Juancho Hernangomezas nuostabiai atakavo iš toli ir pelnė 16 taškų (5/5 trit, 1/2 baud.). Omeras Yurtsevenas prie pergalės pridėjo 15 taškų, Kostas Sloukas – 14, Panagiotis Kalaitzakis – 10. Pralaimėjusiems Michalis Lountzis surinko 16 taškų, Kamarionas Jamalas Williamsas – 12, Jordonas Varnado – 10. Pernai lygos titulu džiaugėsi PAO krepšininkai, finalo seriją prieš „Oly“ laimėję 3-1. Brolių Šeškų amžiaus dvikova – pasigailėjimo nebus | Vienas prieš vieną #12:",
      • "content": "Graikijos lygos įsibėgėja pusfinalio etapas. Pergale jį pradėjo Atėnų „ “ namuose (29:19, 29:26, 19:13, 24:11) sutriuškinęs Patrų „ “ klubą bei serijoje iki 3 pergalių išsiveržęs 1-0. Kitoje pusfinalio poroje Pirėjo „Olympiakos“ prieš Mindaugo Kuzminsko atstovaujamą Atėnų AEK pirmauja 1-0. Juancho Hernangomezas nuostabiai atakavo iš toli ir pelnė 16 taškų (5/5 trit, 1/2 baud.). Omeras Yurtsevenas prie pergalės pridėjo 15 taškų, Kostas Sloukas – 14, Panagiotis Kalaitzakis – 10. Pralaimėjusiems Michalis Lountzis surinko 16 taškų, Kamarionas Jamalas Williamsas – 12, Jordonas Varnado – 10. Pernai lygos titulu džiaugėsi PAO krepšininkai, finalo seriją prieš „Oly“ laimėję 3-1.",
      • "pubDate": "2025-05-12 19:32:00",
      • "pubDateTZ": "UTC",
      • "image_url": "https://www.basketnews.lt/paveikslelis-440496-any1200x1200.jpg",
      • "video_url": null,
      • "source_id": "basketnews",
      • "source_name": "Basketnews.lt",
      • "source_priority": 1286634,
      • "source_url": "https://www.basketnews.lt",
      • "source_icon": "https://i.bytvi.com/domain_icons/basketnews.png",
      • "language": "lithuanian",
      • -
        "country": [
        • "lithuania"
        ],
      • -
        "category": [
        • "top"
        ],
      • "sentiment": "neutral",
      • -
        "sentiment_stats": {},
      • -
        "ai_tag": [
        • "awards and recognitions"
        ],
      • -
        "ai_region": [
        • "athens,illinois,united states of america,north america",
        • "athens,alabama,united states of america,north america",
        • "athens,georgia,united states of america,north america",
        • "athens,new york,united states of america,north america",
        • "athens,pennsylvania,united states of america,north america",
        • "athens,texas,united states of america,north america",
        • "athens,dennery quarter,saint lucia,north america",
        • "athens,ohio,united states of america,north america",
        • "athens,attica region,greece,europe",
        • "athens,michigan,united states of america,north america",
        • "athens,wisconsin,united states of america,north america",
        • "athens,tennessee,united states of america,north america"
        ],
      • "ai_org": null,
      • "duplicate": false
      },
    • -
      {},
    • -
      {
      • "article_id": "14751064db11221186ccce350fd8351f",
      • "title": "Dilema Kybartuose, kaip išnaudoti svarbų objektą: dalis baiminasi atvirosios kolonijos",
      • "link": "https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2560168/dilema-kybartuose-kaip-isnaudoti-svarbu-objekta-dalis-baiminasi-atvirosios-kolonijos",
      • -
        "keywords": [
        • "lietuvoje"
        ],
      • "creator": null,
      • "description": "Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijos nesutaria, kaip išnaudoti Kybartų užsieniečių registracijos centro pastatus. Teisingumo ministerija svarsto įkurti atvirąją koloniją, Vidaus reikalų ministerija sako, kad tai rezervinis centras. Kybartų bendruomenė baiminasi dėl saugumo ir pasisako prieš atvirosios kolonijos įkūrimą.",
      • "content": "Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijos nesutaria, kaip išnaudoti Kybartų užsieniečių registracijos centro pastatus. Teisingumo ministerija svarsto įkurti atvirąją koloniją, Vidaus reikalų ministerija sako, kad tai rezervinis centras. Kybartų bendruomenė baiminasi dėl saugumo ir pasisako prieš atvirosios kolonijos įkūrimą. Stebėjimo bokšteliai, aukšta tvora ir virš jų koncertina išduoda, kad tai ne paprastas objektas Kybartuose. Anksčiau čia veikė pataisos namai, vėliau prasidėjus migrantų iš Baltarusijos antplūdžiui – pusantrų metų Užsieniečių registracijos centras. Uždarytas prieš pora metų ir stovi tuščias. Teisingumo ministerija svarsto čia įkurti atvirąją koloniją. „Kalbama apie atviro tipo įkalinimo įstaigą, kaip tik gaunam teigiamus atsakymus, kad aplinkui esantys verslininkai labai norėtų, kad tie asmenys ten būtų, nes yra poreikis darbo jėgos, tai matom, kad dėliojasi visi pliusai palankiai“, – tikina teisingumo ministras Rimantas Mockus. Tušti, nors ir suremontuoti pastatai nepuošia Kybartų miestelio, sako Vilkaviškio meras. Pačiai savivaldybei pastatai nereikalingi. Tačiau ar tai turėtų būti atviroji kolonija – klausimas. „Mūsų tikslas yra, kad pastatas būtų įveiklintas. Kad jame galėtų ar biudžetinė įstaiga būti, ar kitas verslas galėtų ateiti ir įkurti darbo vietas“, – teigia Vilkaviškio rajono meras Algirdas Neiberka. Teisingumo ministras tikina, kad Kybartų bendruomenė supažindinta su planais įkurti atvirąją koloniją. „Maloniai mane nustebino Kybartų bendruomenė, tiek Kybartų savivaldybės atstovai – jie visiškai nemato problemos, ten ir anksčiau buvo įstaiga, jie laukia įveiklinimo“, – sako ministras R. Mockus. Tačiau Kybartų bendruomenės pirmininkė sako, kad taip nėra. Buvo vykdyta apklausa, joje dalyvavo per 700 miestelio gyventojų. „Buvo „pritariat ar nepritariat tokios įstaigos atsiradimui“. Tai didesnė dalis, aišku, buvo nepritariančių. Dėl saugumo, dėl nežinojimo, kas vyks toliau. Tų baimių visą laiką yra, jų būtų daugiau“, – aiškina Kybartų bendruomenės pirmininkė Rūta Skeltienė. Kybartų seniūnas taip pat abejoja, ar tokia įstaiga miesteliui reikalinga. Pageidautų karinių struktūrų kaimynystės. „Kaip kažkokios įstaigos iš Krašto apsaugos ministerijos – jos suteiktų mums, tokiam neramiam pasienio miesteliui tokią ramybę, pasitikėjimą ir saugumą“, – tikina Kybartų seniūnas Romas Šunokas. Išlaikyti pastatus per metus kainuoja nuo 30 iki 50 tūkstančių eurų. Pasak vidaus reikalų ministro, centro pastatai suremontuoti, infrastruktūra įrengta už Europos Sąjungos (ES) lėšas, jį prižiūri Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Todėl turėti tokį centrą įpareigoja ES. „Turim turėti paruoštų vietų, tam, kad, jeigu prireiks, galėtume priimti migrantus, pabėgėlius, kuriems reikėtų vietos, kol bus nustatyta tapatybė, jų prašymai. Tas centras tam ir yra rezervinis. Laikinai užkonservuotas“, – sako vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius. Tačiau, anot ministro, jeigu kam nors patalpų prireiks ir bus įrodyta, kad jos bus racionaliai išnaudotos, tuomet ir bus priimti sprendimai, kam labiau jos reikalingos.",
      • "pubDate": "2025-05-12 19:30:00",
      • "pubDateTZ": "UTC",
      • "image_url": "https://www.lrt.lt/img/2021/09/03/1046108-261718-1287x836.jpg",
      • "video_url": null,
      • "source_id": "lrt",
      • "source_name": "Lrt",
      • "source_priority": 148707,
      • "source_url": "https://www.lrt.lt",
      • "source_icon": "https://i.bytvi.com/domain_icons/lrt.png",
      • "language": "lithuanian",
      • -
        "country": [
        • "lithuania"
        ],
      • -
        "category": [
        • "top"
        ],
      • "sentiment": "neutral",
      • -
        "sentiment_stats": {},
      • -
        "ai_tag": [
        • "awards and recognitions"
        ],
      • -
        "ai_region": [
        • "cyprus,asia/europe"
        ],
      • "ai_org": null,
      • "duplicate": false
      },
    • -
      {},
    • -
      {
      • "article_id": "3bad2aa4a54c67a1e06d87317a7e1551",
      • "title": "„Katarsio“ kostiumų dizainerė Karina Panina įvertino „Eurovizijos“ atidarymo įvaizdžius",
      • "link": "https://www.lrt.lt/naujienos/laisvalaikis/13/2560137/katarsio-kostiumu-dizainere-karina-panina-ivertino-eurovizijos-atidarymo-ivaizdzius",
      • -
        "keywords": [
        • "laisvalaikis"
        ],
      • "creator": null,
      • "description": "Netyla sekmadienį įvykusios „Eurovizijos“ atidarymo ceremonijos atgarsiai. Kaip ir kasmet, gerbėjai vis dar varto nuotraukų galerijas ir apžiūrinėja kiekvieną atlikėjų įvaizdžių detalę. LRT.lt pakvietė grupės „Katarsis“ scenos ir atidarymo šventės kostiumus kūrusią dizainerę Kariną Paniną pasidalyti savo mintimis apie kitų šalių atlikėjų šventei pasirinktus derinius.",
      • "content": "Netyla sekmadienį įvykusios „Eurovizijos“ atidarymo ceremonijos atgarsiai. Kaip ir kasmet, gerbėjai vis dar varto nuotraukų galerijas ir apžiūrinėja kiekvieną atlikėjų įvaizdžių detalę. LRT.lt pakvietė grupės „Katarsis“ scenos ir atidarymo šventės kostiumus kūrusią dizainerę Kariną Paniną pasidalyti savo mintimis apie kitų šalių atlikėjų šventei pasirinktus derinius. Šiemet Bazelio senamiestyje vykusiame 69-osios „Eurovizijos“ atidaryme nusidriekė ilgiausias konkurso istorijoje turkio spalvos kilimas, nuo miesto rotušės net 1,3 km vingiavęs iki pat eurovizinio kaimelio. „Katarsis“ juo žengė su K. Paninos specialiai šiai progai sukurtais kostiumais, daugiau apie juos skaitykite čia. Nors drauge su mūsų atlikėjais į šventę vykusi K. Panina daugiausia dėmesio skyrė jų stiliui, ji spėjo pasižvalgyti, ką šventei pasirinko kitų šalių atstovai. „Ceremonijoje vyravo estetika, atspindinti šį laikmetį, – gyvename didelėje informacijos gausoje, kur išskirti vieno ar dviejų aiškių tendencijų būtų neįmanoma. Apskritai, trumpai apibūdinti tai, ką matėme, būtų sudėtinga, nes buvo visko – nuo labai tradicinių, kokybiškai pasiūtų kostiumų iki eksperimentinių drabužių, kuriuos kurdavome Dailės akademijoje“, – LRT.lt pasakoja K. Panina. Tiesa, ji pripažįsta, kad kai kurie kostiumai galbūt būtų buvę daug įdomesni, jei būtų žinoma jų skleidžiama žinutė. „Tarkime, Maltos atstovės Mirianos Conte apranga iš pažiūros man nelabai patiko, priminė pirmakursių eksperimentą, tačiau žinant, kad tokia apranga ji palaiko LGBTQ+ bendruomenės narius, į ją gali pažvelgti kitaip. Todėl šiemet labiausiai vertinau kokybišką įvaizdžio išpildymą. Turbūt šiemet susitapatinau su mūsų grupės stilistika, kai norisi bėgti nuo informacinio triukšmo, įvairių manifestų ir blizgučių, tiesiog norisi kokybės, paprastumo ir minimalizmo“, – sako lietuvių dizainerė. Bene daugiausia komplimentų ji turėjo Čekijos atstovui Adonxs. „Būna, kad eidama gatve pamatau kokį nors įdomų įvaizdį ar detalę ir nusifotografuoju. Pamačius čekų atlikėją, ranka taip pat jau tiesėsi prie telefono – prie jo įvaizdžio neįmanoma prikibti: kostiumo konstrukcija – įdomi, audiniai – kokybiški, o aksesuarai labai natūraliai susilieja su derinio visuma. Ir realybėje, ir nuotraukose jis atrodė labai gerai“, – sako K. Panina. Pasak dizainerės, nenuvylė ir kaimynių latvių šešetas „Tautumeitas“ – nors visų jų suknelės buvo skirtingos, išlaikytas vientisumas ir nuoseklumas, tai atrodė labai gražiai. Geriausiai K. Panina galėjo apžiūrėti Estijos ir Lenkijos atstovų įvaizdžius, mat šie nuolat sukiojosi šalia mūsų delegacijos. „Iš labai arti mačiau Tommy Casho šleifą ir prie jo prisiūtas detales, iš toliau primenančias popieriaus lapelius. Kiekviena smulkmena įgyvendinta labai kokybiškai. Jo įvaizdis mane žavi ir tuo, kad atlikėjas išlaiko vientisumą, išreiškia pagarbą renginiui, tačiau taip pat išlaiko savitumą ir ironišką požiūrį“, – svarstė K. Panina. Skoningas, neperpildytas detalėmis ir gerai išpildytas Karinai pasirodė ir Lenkijos atstovės Justynos Steczkowskos pasirinkimas. „Manau, kad buvo padarytas jos kūno liejinys ir pagal jį pagamintas aksominis korsetas. Labai patiko, sutikusi ją renginyje netgi pagyriau jos pasirinkimą“, – atskleidžia pašnekovė. Dar vienas lietuvių dizainerei į akį kritęs derinys – brolių islandų sidabriniai kostiumai. „Nors tai turbūt labiausiai neatitinka mano skonio, nuo jo atsiribodama turiu pasakyti, kad kostiumai atspindi atlikėjus, kurie yra ganėtinai aktyvūs ir energingi. Man patinka, kaip kostiumai dera prie jų asmenybės ir kaip jie siejasi su jų scenos kostiumais“, – pastebi ji. Panašiai ji vertino ir Australijos atstovo Go-Jo pasirinkimą: „Nors galbūt tai nėra mano skonio derinys, tačiau toks įvaizdis jam labai tinka, primena animacinio filmuko herojaus estetiką, kuriamą aksesuarais“, – mintimis dalijasi K. Panina. Spalvinga atidarymo ceremonija paskelbė eurovizinės savaitės pradžią – jau antradienio vakarą nuskambės pirmasis konkurso pusfinalis, kuriame paaiškės pirmieji dešimt finalistų. Savo atstovus eurovizinėje scenoje išvysime ketvirtadienio vakarą, kai paaiškės, ar jų dainą „Tavo akys“ išgirsime finale. Visas naujienas apie šių metų „Euroviziją“ rasite čia.",
      • "pubDate": "2025-05-12 19:27:00",
      • "pubDateTZ": "UTC",
      • "image_url": "https://www.lrt.lt/img/2025/05/12/2069946-912867-1287x836.jpg",
      • "video_url": null,
      • "source_id": "lrt",
      • "source_name": "Lrt",
      • "source_priority": 148707,
      • "source_url": "https://www.lrt.lt",
      • "source_icon": "https://i.bytvi.com/domain_icons/lrt.png",
      • "language": "lithuanian",
      • -
        "country": [
        • "lithuania"
        ],
      • -
        "category": [
        • "top"
        ],
      • "sentiment": "neutral",
      • -
        "sentiment_stats": {},
      • -
        "ai_tag": [
        • "awards and recognitions"
        ],
      • "ai_region": null,
      • "ai_org": null,
      • "duplicate": false
      },
    • -
      {
      • "article_id": "e3902752409d3db23883cc33deb6c331",
      • "title": "Rotax Max Challenge Lithuania antras etapas Aukštadvaryje: rekordinis dalyvių skaičius ir nauji čempionato lyderiai",
      • "link": "https://www.tv3.lt/naujiena/sportas/rotax-max-challenge-lithuania-antras-etapas-aukstadvaryje-rekordinis-dalyviu-skaicius-ir-nauji-cempionato-lyderiai-n1419622",
      • "keywords": null,
      • "creator": null,
      • "description": "Šį sekmadienį, gegužės 11 d., Aukštadvario kartodrome įvyko antrasis „Rotax Max Challenge Lithuania“ čempionato etapo renginys, sutraukęs būrį sportininkų iš visos Lietuvos, kitų Baltijos šalių. Prie ROTAX klasėse startuojančių dalyvių šįkart prisijungė ir trys BRIGGS kategorijos, kurios trasoje sukūrė papildomos intrigos bei dinamikos. Iš viso antrajame etape varžėsi net 95 sportininkai.",
      • "content": "Iš viso antrajame etape varžėsi net 95 sportininkai. Tarp jų – 9 dalyviai „Rotax Micro Max“ ir 7 mažieji lenktynininkai „Micro Max U9“ klasėje, net 16 sportininkų „Rotax Mini Max“ kategorijoje, o „Rotax Max Junior“ bei „Max Senior“ klasėse po 10 dalyvių. „Senior Hobby“ klasėje varžėsi 3, o „Rotax DD2“ – 7 sportininkai, prie jų prisijungė 3 „DD2 Hobby“ ir vienas „DD2 Master“ kategorijos atstovas. TAIP PAT SKAITYKITE: Džiugu, kad į antrąjį etapą įsiliejo ir BRIGGS varžybų dalyviai – 8 jauniausi „Briggs Mini“ lenktynininkai, 5 sportininkai „Briggs Junior“ ir tiek pat – „Briggs Master“ klasėje. Tarp pačių jauniausių dalyvių – 6 sportininkai „Rotax Nano“, 3 „Cadet“ klasės ir 2 mažyliai „Baby“ klasėje. Nepaisant permainingų orų prognozių, šįkart gamta buvo palanki – lietaus pavyko išvengti, todėl sportininkai galėjo sėkmingai įveikti visas kvalifikacijas, įskaitinius važiavimus ir finalus. Mažųjų „Baby“, „Nano“ ir „Cadet“ klasėse visi dalyviai pademonstravo puikų ryžtą ir augantį meistriškumą – kiekvienas iš jų vertas pagyrimo už drąsą ir kovą trasoje. Tarp vyresniųjų šįkart nepralenkiami buvo Andrius Maniušis, triumfavęs tiek „Micro Max U9“, tiek „Micro Max“ kategorijose, Kajus Žukas, iškovojęs pergalę „Briggs Mini“ klasėje, ir Mikkel Grantins, nugalėjęs „Mini Max“ įskaitoje. „Max Junior“ klasėje geriausias buvo Ginas Rimkus, antroje vietoje liko Markus Jauk, trečias – Majus Mazinas. „Max Senior“ pergalę šventė Dovydas Gudelevičius, aplenkęs Marių Karčiauską ir Alisę Stolcermanę. „Senior Hobby“ nugalėtoju tapo Domas Tumasonis, antras finišavo Hubertas Budvytis, trečias – Mindaugas Liatukas. „DD2“ įskaitoje nugalėjo Edgars Vilcans, o ant podiumo taip pat lipo Devin Sagadi ir Maxim Shchurko. „DD2 Hobby“ geriausias buvo Andrius Slivinskas, antras – Aras Jankevičius, trečias – Augustas Gudas. „DD2 Master“ kategorijoje pergalę iškovojo Mykolas Mazinas. Tuo tarpu „Briggs Junior“ klasėje pirmavo Dovydas Kvaselis, antrą vietą užėmė Matas Balčius, trečią – Aronas Rimkus, o „Briggs Master“ nugalėtoju tapo Kristijonas Survila, aplenkęs Emilį Bukauską ir Eimantą Valauską. „Džiaugiamės, kad jau antrą savaitgalį šiemet Aukštadvario trasa priėmė gausų būrį sportininkų ir leido mums mėgautis puikiomis kovomis trasoje. Smagu matyti, kaip plečiasi mūsų čempionatas – šįkart prisijungė ir BRIGGS kategorijos. Ačiū visiems dalyviams, treneriams ir žiūrovams už dar vieną puikų kartingo savaitgalį. O dabar visi keliai veda į Šiaulius, kur gegužės 31 dieną laukia dviguba šventė – Rotax 3 etapas kartu su pirmuoju Rotax Nordic čempionato etapu“, – po renginio kalbėjo organizatorius Martynas Tankevičius. Šių metų „Rotax Max Challenge Lithuania“ sezonas įgauna pagreitį – laukia net šeši įskaitiniai etapai, vyksiantys tiek Lietuvos, tiek Latvijos kartodromuose. Du iš jų bus organizuojami kartu su Latvijos čempionatu, o vienas – kartu su prestižinėmis „Rotax Max Challenge Nordic Cup“ lenktynėmis. Šie renginiai – tai ne tik galimybė sportininkams varžytis su geriausiais Baltijos šalių kartingo atstovais, bet ir unikali proga iškovoti kelialapius į ROTAX MAX GRAND FINALS – vienintelį pasaulyje kartingo renginį, kuriame dalyvauti galima tik pergalės dėka nacionaliniuose čempionatuose. Kovos įsibėgėja – svarbiausia nesustoti ir siekti maksimumo kiekviename etape.",
      • "pubDate": "2025-05-12 19:18:11",
      • "pubDateTZ": "UTC",
      • "image_url": "https://www.tv3.lt/Uploads/UGallery/photos/1f/66/8b/4e/1f668b4e1df3cd56f5895071be35c95f.jpg",
      • "video_url": null,
      • "source_id": "tv3",
      • "source_name": "Tv3",
      • "source_priority": 522167,
      • "source_url": "https://www.tv3.lt",
      • "source_icon": "https://i.bytvi.com/domain_icons/tv3.png",
      • "language": "lithuanian",
      • -
        "country": [
        • "lithuania"
        ],
      • -
        "category": [
        • "top"
        ],
      • "sentiment": "neutral",
      • -
        "sentiment_stats": {},
      • -
        "ai_tag": [
        • "awards and recognitions"
        ],
      • "ai_region": null,
      • "ai_org": null,
      • "duplicate": false
      },
    • -
      {},
    • -
      {},
    • -
      {},
    • -
      {},
    • -
      {},
    • -
      {},
    • -
      {},
    • -
      {},
    • -
      {},
    • -
      {},
    • -
      {},
    • -
      {},
    • -
      {},
    • -
      {},
    • -
      {},
    • -
      {},
    • -
      {},
    • -
      {},
    • -
      {},
    • -
      {
      • "article_id": "a1e2b01e2a217d851d69d071663fd825",
      • "title": "„Pagaminta Kinijoje“. Startuoja ginklų bandymai. Neįtikėtina, kas vyksta",
      • "link": "http://www.technologijos.lt/n/karyba/S-203036/straipsnis/Pagaminta-Kinijoje-Startuoja-ginklu-bandymai-Neitiketina-kas-vyksta",
      • "keywords": null,
      • "creator": null,
      • "description": "Dokumentai kažkaip paslaptingai pateko į Kiniją.",
      • "content": "Kariniai smūgių mainai, kuriuose Indija ir Pakistanas dalyvavo šią savaitę, nebuvo suplanuoti. Šis įvykių eigos spontaniškumas – be pavojingesnių aspektų (pvz., nekontroliuojamo karinių operacijų eskalavimo galimybės) – turėjo ir kitą tikslą. Bandomąjį. Įdomiausias pastarųjų konflikto dienų įvykis buvo didžiulis oro mūšis, įvykęs gegužės 7 d. rašo (Morhainas), ekonomikos, politikos ir saugumo srities autorius ir analitikas. didžiausiam per daugelį metų Pakistano puolimui. Į šį skaičių įeina vertingiausi ir naujausi daugiafunkciai naikintuvai – Siekdamas apginti savo erdvę ir teritoriją, Ne mažiau svarbu ir dažnai nepakankamai įvertinama buvo tai, kad taip pat dalyvavo ne koviniai orlaiviai (bent jau ne tiesiogiai), kurie vis dėlto sudarė vadinamąjį jėgos daugiklį ir dėl to pasirodė esąs veiksnys, keičiantis oro mūšio „lauką“. Tai susiję su ankstyvojo perspėjimo, valdymo ir AWACS vadovavimo bei kontrolės mašinomis – tai buvo švediški „Saab-2000“ su „Erieye“ radaru. Remiantis turima informacija, atrodo, kad indų planas daugiausia buvo pagrįstas netikėtumu ir greičiu. Oro sparnas, suskirstytas į aštuonias specialiąsias grupes, turėjo agresyviai skverbtis giliai į Pakistano teritoriją, nedideliame aukštyje (kad kuo ilgiau nebūtų aptinkamas antžeminių radarų) ir šaudyti tolimojo nuotolio šaudmenimis iš atstumo, kuris apsaugotų juos gabenančius orlaivius nuo oro gynybos ugnies. Tačiau nenumatyta įgyti oro pranašumo prieš Pakistaną ir pralaužti tos šalies antžeminę oro gynybą. Kaip paaiškėjo, planas buvo įgyvendintas tik iš dalies. Indijos grupė susidūrė su gerai organizuota Pakistano gynyba, kuri tiesiogine prasme, jų laukė. Remiantis internete sklandančiomis spekuliacijomis, tai daugiausia lėmė Pakistano žvalgyba, kuri puikiai išmano situaciją. Be to, Indijos lėktuvai iš didelio nuotolio sekė Pakistano AWACS orlaivius ir nukreipė savo naikintuvus jų link. Šios (ypač J-10) turėjo būti naudojamos Vienas iš jų turėjo būti „Rafale“, vienas – prancūziškas „Mirage 2000“, o kiti du tikriausiai – „Suchoi“. Nepaisant šių nuostolių, reikia pažymėti, kad Indijos oro pajėgos įvykdė savo užduotį. Taikiniai Akhnooro, Kupwaros, Bandiporos, Baramullos, Kargilo, Leho, Pooncho ir Rajouri miestuose bei Sri Nagaro oro uostas turėjo būti veiksmingai sunaikinti bombarduojant. Remiantis šia įvykių eiga, galima rizikuoti suformuluoti hipotezę, kad Pakistanas iškovojo taktinę, moralinę, propagandinę ir politinę pergalę, o Indija pasiekė sunkiai iškovotą operacinę ir galbūt net strateginę sėkmę. Bet. Pavyzdžiui, kodėl Indijos oro pajėgos pirmiausia nebandė neutralizuoti Pakistano priešraketinės gynybos sistemų, kurių jutikliai buvo „užfiksuoti“ jų pozicijoje? Juk Indija užsakė europietiškas tolimojo nuotolio MBDA „Meteor“ raketas, kurių efektyvusis nuotolis (apie 200 km) yra didesnis nei pakistaniečiams skirtų PL-15 ir amerikiečių AIM-120 C-5 AMRAAM (900–150 km). Bet kodėl nebuvo panaudotos „Meteor“? O gal jos buvo neveiksmingos? Ir nors Indijos šaltiniai teigia, kad Pakistanas prarado vieną AWACS sistemą – o tai būtų didelis praradimas – nėra jokio būdo patikrinti jų patikimumą. Taip pat atrodo, kad nebuvo bandoma (o jei ir buvo, tai nesėkmingai) sutrikdyti Pakistano tolimojo nuotolio jutiklių veikimą naudojant elektroninės kovos (EW/ECM) galimybes. Tačiau gali stebinti simetriškos reakcijos – šalies AWACS sistemos – nebuvimas. Kodėl vis dėlto nėra patikimų signalų apie tai, kad indai naudoja savo tokio tipo sistemas, kurias Indija turi (rusiškas „Beriev A-50EI“ su Izraelio jutikliais ir Brazilijos bei Indijos konstrukcijos EMB-145I „Netra“)? Susidūrimo eiga sukėlė entuziastingų reakcijų į Tačiau taip pat verta prisiminti, kad J-10 nebuvo 100 % kiniška konstrukcija, visiškai priešingai. Teigiama, kad jis buvo sukurtas remiantis Izraelio „Lavi“ naikintuvų kūrimo programa, kuri buvo nutraukta devintajame dešimtmetyje ir vėliau diskretiškai parduota Kinijos Liaudies Respublikai. Arba, jei jis nebuvo parduotas, Atsižvelgiant į Kinijos sistemos ir jos ginkluotės – kuria, be senesnių orlaivių, taip pat pavyko numušti „Rafale“ – vieną moderniausių ir brangiausių Vakarų naikintuvų – žiniasklaidos dėmesį, kai kurie balsai pradėjo tiesiogiai pranašauti Kinijos technologinės viršenybės atsiradimą mūšio lauke. Tačiau šie teiginiai ribojasi su optimizmu ir mažai susiję su realybe. Esmė ta, kad net jei tezės apie didesnę nei tikėtasi Kinijos technologinę pažangą yra teisingos (jų visiškai negalima atmesti), to patvirtinti remiantis trečiadienio mūšiu dėl Pandžabo neįmanoma. Dabar abi pusės skubės apžiūrėti bet kokią priešo įrangą, kurią tik gali gauti. Mūšio eiga bus tiriama vienodai kruopščiai, atsižvelgiant į aukščiau aprašytus veiksnius, kurie įslaptintuose pranešimuose, skirtingai nei skirti žiniasklaidai ir visuomenei, neturės remtis oficialiu entuziazmu. Be jokios abejonės, Pakistano išvados netrukus bus žinomos Pekine. Amerikiečiai, prancūzai ir izraeliečiai su dideliu nekantrumu skaitys Indijos išvadas. Indija oficialiai paskelbė, kokie buvo jos oro antskrydžių taikiniai. Tai turėjo būti antžeminiai oro erdvės stebėjimo radarai. Tikslas yra visiškai logiškas ir natūralus. Tačiau dar trečiadienį Indijos pranešimuose buvo teigiama, kad taikiniais buvo musulmonų sukilėlių, veikiančių Kašmyre, remiant Pakistanui, mokymo stovyklos. Kita vertus, Pakistanas iš pradžių teigė, kad užfiksavo tik tris, o ne devynis smūgius. Dabar jis visiškai nekomentavo smūgių skaičiaus, o vietoj to sutelkė dėmesį į gynybos nuo jų faktą – o ne į tai, kad bombardavimas apskritai įvyko. Reikėtų manyti, kad panašūs informacijos stebuklai įvyks dar daug kartų. Įskaitant, ir netgi ypač, kalbant apie mūšių rezultatus, ginklų kokybę ir technologinį pranašumą, kurį abi pusės neišvengiamai pripažįsta.",
      • "pubDate": "2025-05-12 19:10:38",
      • "pubDateTZ": "UTC",
      • "image_url": "http://www.technologijos.lt/upload/image/n/karyba/S-203036/2-1-Capture.JPG",
      • "video_url": null,
      • "source_id": "technologijos",
      • "source_name": "Technologijų",
      • "source_priority": 2143077,
      • "source_url": "http://technologijos.lt",
      • "source_icon": "https://i.bytvi.com/domain_icons/technologijos.png",
      • "language": "lithuanian",
      • -
        "country": [
        • "lithuania"
        ],
      • -
        "category": [
        • "top"
        ],
      • "sentiment": "neutral",
      • -
        "sentiment_stats": {},
      • -
        "ai_tag": [
        • "awards and recognitions"
        ],
      • -
        "ai_region": [
        • "china,asia"
        ],
      • "ai_org": null,
      • "duplicate": false
      }
    ],
  • "nextPage": "1747077038455237788"
}

Sub-Categories

top sports technology business science entertainment health world politics environment food